Windows 8.1 yra didžiausia šių metų staigmena planšečių rinkoje. Nauji tablet’ai kainuoja vos kelis šimtus litų, o galimybėmis varžosi su nešiojamais kompiuteriais! Per paskutinį mėnesį spėjau išbandyti kelis Windows modelius, šiandien papasakosiu apie lietuviškąjį ir vieną pigiausių – eStar Gemini.

Apie planšetės dizainą trim žodžiais: iPad Mini kopija. 8 colių stiklinis ekranas ir aliuminė nugara, nieko naujo ar originalaus, bet daugumai patinka, todėl gamintojas ir nebando išrasti dviračio. Pastebėjau tik dvi dizaino problemas: šiek tiek klibantį ekrano kraštą ir kreivai įtaisytą USB jungtį. Nežinau, ar tai išskirtinai vieno iš pirmųjų testuotų modelio problema, ar tiesiog taupymas ir žemesnis tikslumas, surinkimo kokybė.

Patiko planšetės ekranas, IPS panelė gražiai atvaizduoja spalvas, turi gerą matymo kampą, o 1280 x 800 px rezoliucija yra puikus pasirinkimas 8 colių ekranui. Išlaiko pakankamai didelius naudotojo sąsajos elementus, ir kartu į ekraną patogiai gali sutalpinti visą interneto puslapį ar dokumentą.

Dar svarbu paminėti, kad Windows 8.1 veikia lyg dvi operacinės vienoje t.y. baksnojimui pirštu yra skirta Metro aplinka ir programos: Internet Explorer, grotuvas, facebook, skype… Taip pat yra įprastas Windows darbastalio režimas ir įprastos programos: Internet explorer, media player, Skype.

Čia dažniausiai žmonės pasimeta, iš tikro, trūksta ir informacijos, mokymų iš Microsoft. Windows kompiuterio naudotojai, iš įpratimo bando pirštu baksnoti darbastalio programas, keikiasi, kad nepatogu, iš vis nesupranta Metro sistemos… Viskas yra normalu, nes šis tablet yra planšetė ir kompiuteris. Kai naudoji planšetę, turi naudoti TIK METRO ir iš jo niekada neišeiti.

Kai nori naudoti kompiuterį, turi prisijungti klaviatūrą ir pelę (gali ir išorinį ekraną, USB diską), tada viską valdai kaip esi įpratęs. Juk čia ir slypi Windows 8.1 esmė, pagrindinis planšečių skirtumas nuo senųjų dar prieš iPad buvusių visokių Windows XP touch…

Metro programos yra žymiai geriau optimizuotos ir spartos atžvilgiu pvz.: Metro Internet Explorer ne tai, kad lenkia, bet net nepalieką šansų Chrome, Firefox, kitoms įprastoms Windows desktop naršyklėms, tuo labiau mobilioms alternatyvoms ant Android ar iPod. Nauja IE naršyklė idealiai sklandžiai leidžia vartyti kelis tab’us, turi puikų UI, pritaikytą touch. Ypač patogu žiūrėti nuotraukas, tiesiog braukant pirštu lyg galerijoje, skaityti straipsnius internete “žurnalo” režime.

Labiausiai nustebino planšetės sparta, kuri lenkia iPad ir Android keliais KARTAIS! 4K 60fps visų formatų filmai sukasi geriau nei poros metų biudžetiniame kompiuteryje! Intel Atom procesorius su QSV technologija akimirksniu susitvarko su bet kokiu video formatu, Windows leidžia įdiegti K-lite kodekų paketą ar VLC grotuvą, žiūrėti visiškai visus filmus be konvertavimo.

Išbandžiau kelis žaidimus: Counter-Strike: Source, Call of Duty Modern Warfare, Hearstone… visus galima žaisti. Galima netgi prisijungti išorinį USB diską, ekraną per HDMI ir planšetę naudoti kaip namų kompiuterį ar media centrą. Dar įspūdingiau atrodo Windows programų ir žaidimų pasirinkimas. Pagalvokit, visi geriausi planšetiniai žaidimai atkeliavo iš PC. Pradedant Bubble shooter, Bejeweled, World of Goo ir baigiant visa Steam biblioteka: Minecraft, GTA, Call of Duty, Need for Speed, Sims. Ne kokiais tai nukarpytais mobiliais žaidimais tuo pačiu pavadinimu už $5 dolerius, o pilnais, originaliais AAA klasės produktais!

eStar Gemini Windows 8.1 Lietuvoje kainuoja – 499Lt. Įspūdinga, kai pagalvoji, kad už šią sumą gauni ne tik planšetę, bet ir visą Windows kompiuterį. Tiesa, dar apie šimtą kainuos būtiniausi priedai: pelė, klaviatūra, microSD kortelė (nes iš 16GB laisvi vos ~5GB) ir USB šakotuvas pravers. Manau, dabar tikrai galime kalbėti apie post PC erą, kur kompiuterius keičia planšetės. Tereikia pasirinkti, ar norite paprasčiausio 8 colių modelio, skirto: daugiau filmams ir žaidimams, ar didesnio, universalesnio 10 colių, leidžiančio patogiai naršyti internetą ir skaityti didelės rezoliucijos ekrane. Apie 10 colių Windows tablet’ą topzone jau greitai…

Kiniški produktai Lietuvoje asocijuojasi su taupymu ir prasta kokybe, o Huawei – su rusišku žodžiu iš trijų raidžių. Aišku, tokį įvaizdį gamintojas pelnytai susikūrė dėl klientams neįtikusių praeitų produktų… bet šiandienos apžvalga apie naujausią Huawei Mate 7, kurį pirmą kart pamaigiau visai atsitiktinai, iš kart įsitikinau, kad telefonas yra vertas detalesnio testo ir pilnos apžvalgos.

Aš nekenčiu peraugusių telefonų. Net Apple fanai dabar jau keikiasi pirmą mėnesį realiai išbandę didesnį iPhone. Taip Mate 7 didžiausias minusas yra pati kvaila idėja išleisti 6 colių ekrano telefoną. Net jei ekrano rėmelis yra mažesnis už LG G3, tai 5.5 coliai jau buvo bereikalingas nepatogumas, o 6 coliai yra garantuota nesąmonė, kuri nei telpa kišenėje, nei iš to ekrano yra reali nauda, ypač turint 8 ar 10 colių tablet’ą namuose.

Metalinis kampuotas korpuso dizainas ir nepadeda. Didelis, bet plonas telefonas su smailiais kampais praktiškai pjauna delną, o metalas nėra maloniausia medžiaga liesti, ypač žiemą, kai yra šalta.

Mano dėmesį labiausiai patraukė ne telefono geležis, o kas slepiasi jo viduje. Ne, ne Android’as paliko didelį įspūdį, bet Huawei naudotojo sąsaja. Telefonas naudoja Android 4.4 Kitkat, bet yra neatpažįstamai modifikuotas su EMUI aplinka. Pasirodo, galima padaryti gražų UI net Android telefone, kad visi meniu ir programos turėtų bendrą dizainą ir patogų vienodą valdymą. Pasirodo, galima ir ištrinti nereikalingas Google funkcijas, programėles, naudotojui pateikti tik pilnai gamintojo suderintas programas nuo pašto ir kalendoriaus iki bylų naršyklės. Telefonas iš kart atlieka visas svarbiausias funkcijas, turi net žibintuvėlio app. Iš tikro, per dvi savaites nebuvau atsidaręs Google Play parduotuves, nes papildomų programų tiesiog nereikėjo. Žinoma, jei jas pradėsi siųsti iš Play parduotuvės, Android negražumai ir pradės lįsti į paviršių, nes kai kurių šios OS problemų negali pataisyti net gamintojas. Na, nebent reiktų iš vis išmesti visas Google programas iš telefono, tą pačią parduotuvę…

Huawei padarė kažką panašaus pvz.: išmetė “programų stalčių”. Telefono programos gali būti įdiegtos tik ant darbastalio, visai kaip Apple iPhone. Užrakinimo ir pranešimų ekranai yra gerąja prasme nukopijuoti nuo Apple. Vienas minusas – gamintojas paliko widgets, kuriuos išmečiau pats, nes tai buvo vienintelis išsišokantis, nederantis UI dizaino elementas. Tiesa, dar yra analogiška spalvota, grynai iOS stiliaus naudotojo sąsaja, kurioje ir widget’ai dera. Dar juokingiau, kad yra Windows Phone stiliaus UI variantas, vėl puikiai iki paskutinio elemento suderintas.

Telefonas turi pirštų skaitytuvą, realiai veikiantį. Palieti jį pirštu, ekranas atsirakina akimirksniu. Jokių braukymų, kitokių nesąmonių, tikrai paprasčiau atrakinti telefoną net nei šoniniu mygtuku ir brūkštelėjimu per ekraną, jau nekalbu apie PIN slaptažodžio rinkimą…

Sako, geriausia kamera yra ta, kurią turi po ranka. Šiuo aspektu Huawei vėl pralošė su savo dydžiu, telefonas netilpo į kišenę, todėl jo niekur nepasiėmiau, todėl nepadariau jokių nuotraukų.

Išskyrus kelis selfius, čia gamintojas vėl turi pasiūlyti įdomių siurprizų. Yra standartiniai realaus laiko odos palyginimo, pašviesinimo efektai, yra pagalbos, o gal net triukai, kurie naudotoją vedžioja už nosies, kad tas kaip vaikas gražiai šypsotus ir žiūrėtų būtent į kamerą! Taip, fotografuojant selfie, kameros vaizdas specialiai yra rodomas tik mažame kvadratėlyje ekrano kampe, kad teisingai nukreiptų žvilgsnį į kamerą, o ne ekrano centrą.

Telefonu ypatingai daug nesinaudojau, todėl akumuliatoriaus darbo laikas nesunkiai perkopdavo 4 dienas vienu įkrovimu. Vienintelis minusas, kad Mate 7 nepalaiko bevielio krovimo, tam trukdo metalinis korpusas. Tas nemaloniai užkliūna, ypač įpratus prie bevielio patogumo su Nokia ir LG.

Sako, kad Samsung labiausiai bijo ne Apple ar kitų garsių gamintojų, o mažųjų kinų įmonių, nes tos šiandieną sparčiausiai pristato naujienas, sparčiausiai tobulėja. Huawei pagrindžia šį teiginį, jei prieš porą metų jų telefonų vardus dažniau girdėjome vietoje keiksmažodžių, tai šiandien Mate 7 ne vienu aspektu gali būti laikomas lyderiu Android rinkoje! Huawei aplenkė net Google, jau Android 4.4 versijoje pristatę geresnį plokščią dizainą už Lollipop’ą! Pirmieji techniškai sugebėjo  piršto antspaudo skaitytuvą paversti veikiančiu ir patogiu naudoti. Aš manau, kad prašovė tik su ekranu dydžiu, jei ne ši smulkmena, jau dabar Huawei Mate 7 galėtų taikytis į naujojo “Galaxy” sostą.

Prieš mėnesį nusipirkau Onda V975W Windows 8.1 planšetę, šiandien ji pakeitė mano 13 colių Toshiba nešiojamą kompiuterį. Pastarasis paprasčiausiai tapo nereikalingas, kai nauja planšetė atlieka visas kompiuterio funkcijas sparčiau ir patogiau. Svarbiausia, jos svorio net nejaučiu kuprinėje, o veikia ji vienu įkrovimu du kart ilgiau! 

Onda V975W geriausiai galiu apibūdinti kaip: “iPad Air su Windows”. Planšetė Apple gaminį primena ne tik savo dizainu, bet yra identiškai plona (7 milimetrai) ir lengva (495 gramai). Turi 9.7 colių IPS ekraną su 2048 x 1536 px rezoliucija (Apple tokį vadina Retina). Esmė čia yra ne skaičiuose ar pavadinimuose, planšetė pirmą kartą yra realiai pakankamai lengva, kad galėtum ją įsidėti į kuprinę ir pamiršti. Pirmą kartą rankos nepavargsta laikyti planšetę, kol perskaitai elektroninį žurnalą. Taip pat tai yra tikras mobilus Windows kompiuteris, kurį yra ne tik patogu pasiimti, bet gali naudoti visą dieną vienu įkrovimu.

Kompiuteris? Apžvalga juk prasidėjo apie planšetę? Čia yra pagrindinis Onda V975W kaip Windows 8.1 planšetės įdomumas, kad tai nėra tik paprasta planšetė, nes prijungi pelę su klaviatūra ir jau turi tikrą Windows nešiojamą kompiuterį.

Windows 8.1 didžiausia naujovė yra naujas Start ekranas, kuris neturi prasmės sename kompiuteryje. Tik su planšete gali suprasti, ką čia sugalvojo Microsoft’as. Nauja Start aplinka yra būtent skirta naudoti su planšetės touch ekranu. Ji veikia labai panašiai kaip Windows telefone. Yra plytelės, kurios iš kart pateikia programėlių informaciją ir jas paleidžia. Yra visos svarbiausios funkcijos nuo interneto naršyklės su paštu iki video grotuvo ir programėlių parduotuvės.

Apie Windows programėles galima būtų parašyti atskirą straipsnį, nes nei iPad’e, nei Android’e nieko panašaus nerasite. Internet Explorer leidžia internetą naršytą kaip kompiuteryje, puslapius užkrauna akimirksniu, leidžia atsidaryti kelis langus, iš kart interneto puslapyje peržiūrėti įdėtus video. Kartu tai yra geriausia mobili naršyklė, kuri moka interneto puslapį paversti į patogų skaitymui lyg elektroniniame žurnale, leidžia nuotraukas peržiūrėti patogiai lyg galerijos programėlėje. Čia tik pati pradžia.

Vis dar konvertuojat muziką ir filmus su iTunes? Su Android’u laikot špygas, kad parsiųstas video patektų prie palaikomų formatų? Su Windows užtenka įsirašyti K-Lite ar VLC grotuvą, ir žiūri visus filmus kaip kompiuteryje. Čia gal truputį meluoju, nes senesnis kompiuteris gali ne viską rodyti. Štai Onda naujausias Intel Atom Bay Trail procesorius su dedikuotu video lustu (Intel Quick Sync Video) rodo visus video formatus, susitvarko su 4K rezoliucijos video, naudoja tik kelis procentus procesoriaus resursų! Su jokiu formatu nestringa, nekaista ir dar taupo akumuliatorių! Filmus gali žiūrėti 10 valandų vienu akumuliatoriaus įkrovimu!

Apie programėles galima būtų dar pasakoti nuo žurnalų skaitymo iki Microsoft office ir visos Windows app parduotuvės, bet tada apžvalgos nesimatys net galo. Ypač kai dar liko visa Windows kaip kompiuterio pusė. Nusipirkau iPad Air dėklą/stovą, bluetooth pelę su klaviatūra ir USB šakotuvą. Pasistačiau Onda V975W ant stalo, paspaudžiau desktop plytelę, štai turiu tikrą nešiojamą Windows kompiuterį. Veikia visos PC programos ir žaidimai. Jei labai neturi ką veikti, gali iš USB pakrauti net kitą operacinę pvz.: Linux Ubuntu.

Aš pasilikau su Windows, nes dar vienas didelis šios operacinės privalumas yra daugybės priedų palaikymas. Gali prijungti USB diską, klaviatūrą, išorinį ekraną, 4G modemą, video kortą, TV imtuvą, gamepad’ą ar dar tik kokį sugalvosi kompiuterio priedą.

Lygiai tas pats galioja programoms. Dauguma mobilių iPad/Android programėlių tėra imitacijos pilnų Windows PC programų, nesvarbu, lyginsi paprasčiausias programas kaip Adobe Reader ar profesionalias kaip Photoshop paketas. Windows planšetėje tokių problemų nėra, nes jei tik neužtenka mobilios programėles galimybių, paspaudi desktop ir paleidi pilną PC programą. Kitas didžiulis pliusas yra nemokamos programos ir paslaugos ant kompiuterio, kurių visas verslo modelis yra mobilių apps apmokestinimas ant iPad/Adroid. Paimkime kokį Grooveshark muzikos servisą ar LastPass naršyklės įskiepį, kurie nemokamai veikia Windows PC, todėl yra nemokami ir Windows planšetėje.

PC žaidimų port’inimas į mobilius aparatus įgauna naują pagreitį. Nvidia giriasi ką tik išleistu Portal ir Half-life Android’ui, EA kuria Need for Speed imitacijas, Minecraft sėdi geriausių parduodamų programėlių top’e. O Microsoft’as nieko nekuria, nes visi tie “nauji mobiliųjų” žaidimai jau prieš kelis metus buvo išleisti Windows PC. Aišku, visi jie puikiausiai veikia šioje planšetėje ir pastoviai yra išparduodami kaip senienos visais serijos rinkiniais, dažnai net pigiau už tų pačių žaidimų mobilias versijas.

Mobilių žaidimų Android’e daugiau? Microsoft jau giriasi virš pusės milijono apps Windows parduotuvėje. Vos prieš porą savaičių pristatė garsiausius lietuvių žaidimus Windows platformoje, kurie nesunkiai lenkia visą įprastą planšečių freemium šlamštelį.

Galiausiai, grįžkime prie straipsnio pradžios, kur minėjau, kad Onda V975W pakeitė mano nešiojamą kompiuterį. Tikrai, visą mėnesį nebuvau išsitraukęs savo Toshibos, nes Onda planšetė yra daugiau nei dvigubai lengvesnė, pamiršti, kad ją turi kuprinėje. Veikia ji dvigubai ilgiau vienu įkrovimu. Per Kalėdų mugę 8 valandas suko slideshow iš internetinio puslapio su įjungti wifi, dar 20% akumuliatoriaus vakare buvo likę!

Ekranas Onda visomis prasmėmis geresnis už nešiojamo kompiuterio pradedant rezoliucija, baigiant IPS panelė su žymiai geresniu matomumu ir tikslesniu spalvų atvaizdavimu. Naršyti interneto puslapius ir žurnalus šiame tablet yra vienas malonumas. Planšetė turi HDMI išėjimą, labai patogu kai reikia kompo parodyti projektus per projektorių. Su Bluetooth pele ir klaviatūra, dar USB šakotuvu gali rašyti straipsnius lyg nešiojamame kompiuteryje. Svarbiausia, Intel Atom Bay Trail procesorius ir integruota vaizdo plokštė sparta lenkia daugumą praeitų metų pigių nešiojamų.

Kainuoja Onda V975W vos 195 dolerius! Tai yra paskutinis vinis į visų iPad, Android ir net pigių nešiojamų kompiuterių grabuką. Tokia kaina yra nusikaltimas vidury dienos su kokiu aparatu belygintum, ir tai nėra kažkoks atsitiktinumas ar stebuklas. Microsoft specialiai nemokamai dalina Windows 8.1 planšečių gamintojas, o Intel moka virš $50 dolerių subsidijas už Intel Atom procesorių naudojimą, nes tikslas jų paprastas – nepalikti net mažiausio šanso iPad/Android alternatyvoms su ARM procesoriais. Negražu ir negerai, bet būtų kvaila atsisakyti tokio pasiūlymo. Ypač kai Windows kol kas yra geriausia, kas galėjo nutikti planšečių evoliucijai. Pusės kilogramo nesveriantis aparatas su geresniu ekranu nei daugumoje nešiojamų ir galimybėmis kaip prabangaus ultrabook’o.

Kokią elektronikos naujieną po eglute rado didžioji dalis Amerikiečių per šias Kalėdas? Droną, quadcopter, skraidyklę… Lietuvos kalbininkai net nespėjo sugalvoti tinkamo pavadinimo šiam daiktui, bet kinų Kalėdų seneliui tai nesutrukdė man pristatyti net du naujus kvadrakopterius. Vienas iš jų nekainuoja net 15 eurų!

Du super mažyčiai micro modeliai. Juodas JJRC H6C turi 720p HD video kamerą, o raudonas Syma X12 muša visus dydžio, svorio ir kainos rekordus. Mažas modelis reiškia ne tik žemą kainą, bet turi didelį privalumą (ypač žiemą), nes gali laisvai skraidyti kambaryje.

Vos 15 gramų sveriantis Syma X12 yra lyg stora musė, gali visu greičiu be baimės trenktis į langą, atšokti ir toliau nuskristi. Skrenda labai panašiai, toks super lengvas, išprotėjęs vabalas jautriai reaguoja į valdymo komandas ir šokinėja po visą kambarį. Smagu, bet gali būti per didelis iššūkis visiškai žaliam RC pilotui, todėl X12 nerekomenduočiau kaip pačio pirmo skraidančio RC modelio.

Štai JJRC H6C yra šiek tiek didesnis, sunkesnis ir žymiai stabilesnis ore. Labai nustebino, kad toks mažas modelis visai neblogai skrenda ir lauke, nesunkiai pasipriešina vėjui. Tai taip pat yra pilnas 4 kanalų quadcopter’is, todėl įvaldyti jį pirmą kart skraidantiems yra iššūkis. Keli bandė jėgas per šventes ir pakilę plojo tiesiai į sieną, bet išmokti įmanoma, ypač blaiviems ir bent su trupučiu smegenų + koordinacijos. Didžiausias pliusas pradedantiems yra šių modelių atsparumas, man nepavyko net propelerio nulaužti plojant tiesiai ant asfalto iš 10 metrų aukščio (žiūrėkit video), o pasitrankymai į sieną H6C yra vienas juokas. Jei dar pritaisysi pridėtą apsaugą, kvadrakopteris tiesiog atšoka nuo sienos ir nuskrenda visai kaip Syma X12.

Man patiko žaidimų valdiklius primenantys valdymo pultai. Pagrindinis jų privalumas yra kompaktiškumas, gali įsidėti į švarko kišenę ir quadcopter’į į kitą. H6C pultas turi papildomą ekranėlį, kuris rodo pulto akumuliatoriaus likutį, jautrumo nustatymus ir kameros statusą. Syma x12 ta pati informacija pranešama skirtingais pypsiukų garsais ir mirksinčia LED lempute.

JJRC H6C turi integruotą HD video kamerą. Tai vienas pirmųjų kiniškų micro quadcopter’ių, kuris filmuoja tikra 720p (1280 x 720px @ 30fps) rezoliucija, vaizdo kokybė apylygė su 808 mini keychain camera. Nelabai patiko tik siauras objektyvo matymo kampas, kuris dar labiau paryškina ir taip mažo, labai greito quadcopter’io kiekvieną judesį. Aišku, pati kamera yra skirta labiau pažaidimui, o ne video kūrimui.

Pats JJRC H6C quadcopter’is geriausiai tinka norintiems išbandyti skraidymą ir filmavimą, nes leidžia saugiai treniruotis ir mokytis valdyti modelį, leidžia sudūžti šimtus kartų be jokių pasekmių. Lyginant su filmavimui skirtų quadcopter’ių kainomis, sulaužytas anglies pluošto propeleris kainuotų brangiau už visą H6C modelį, todėl mini ir micro modeliai yra populiariausias pasirinkimas norintiems išbandyti skraidymo hobį. Dar svarbiau, jie išmoko valdyti modelį be jokių GPS ir Return Home pagalbų, kurios tik reklamoje veikia vienu mygtuko paspaudimu, o realybėje pildo juokingus youtube vaizdelius su sudaužytais brangiais modeliais per pirmąjį skrydį.

Syma X12 kainuoja vos 14.90 eurų (topzone nuolaidos kodas: GBX12ML) ir JJRC H6C – 38.41 eurus, pastarasis modelis su kaupu atperka kainos skirtumą. Skrenda labai stabiliai, turi tikslesnį valdymą, todėl mokytis skraidyti yra žymiai lengviau. Modelį galima naudoti lauke, o dar iš kart gauname ir 720p HD kamerą su 2GB microSD kortele. Syma X12 stebina savo dydžiu ir dar mažesne kaina, turbūt pigiausias 4 kanalų modelis šiandien, bet gerokai sunkiau suvaldomas ir mažiau tikslus, labiau tinka beprotiškiems triukams, kai jau esi gerai įvaldęs įprastus 4 kanalo modelio manevrus.

Kiekvienais metais ant stalo tik daugėja mobilių įrenginių. Pamaniau, pats laikas būtų išbandyti mobiliems skirtą audio įrangą. Ypač kai anksčiau į rankas pakliuvę (Nokia, Antec) modeliai kainuodavo šimtus, o šiandien bandomas Microlab MD-215 ir Edifier MP211 bluetooth sistemos lengvai telpa į 50 eurų biudžetą.

Pastaruosius du modelius pasirinkau, nes jie yra labai panašūs, bet kartu puikiai iliustruoja pagrindinius bluetooth sistemų skirtumus. Abi sistemos yra mobilios t.y. visiškai belaidės, vienu įkrovimu gali groti iki 10 valandų. Veikia per bluetooth, todėl tinka naudoti su mobiliu telefonu, planšetėmis ar net nešiojamais kompiuteriais. NFC žymiai supaprastina visą techninį sujungimo procesą, priglaudi telefoną prie sistemos, byp, ir telefono muzika jau groja per garsiakalbį. Tiek paprasta!

Edifier MP211 taikosi į mobilumą, todėl yra super kompaktiška sistema, telpa į kišenę kaip ir mobilusis telefonas. Nuotraukose MP211 dizainas ir plastmasė atrodė ypač pigiai, štai realybėje juodas modelis yra žymiai simpatiškesnis. Yra patogus nešiotis ir gerai atrodo.

Microlab MD-215 dizainas – klasikinė dėžutė, o sistema net tris kart didesnė ir pastebimai sunkesnė už Edifier modelį. Į kelnių kišenę tokios jau tikrai neįkiši, gal dar švarke gali pasiimti, bet greičiausiai ji keliaus į kuprinę ar kompiuterio krepšį. Didesnė Microlab sistema reiškia, kad ji yra galingesnė ir mobilumo prasme labiau orientuota į naudojimą su planšete ar nešiojamu kompiuteriu.

Jei kompiuteris nepalaiko NFC, garsiakalbį vis tiek galite prijungti per įprastą bluetooth poravimo nustatymų langą. Abi sistemos siūlo ir įprastą laidinį 3,5mm įėjimą. Jis naudingas, jei norite prijungti grotuvą, kuris neturi bluetooth. 3.5mm yra analoginis įėjimas, todėl muzika yra apdorojame telefone, kas gali būti privalumas, jei turite prabangų modelį su geru audio lustu. Štai bluetooth atvirkščiai – leidžia prijungti patį blogiausią grotuvą, ir vis tiek muzika skambės gerai, nes visas garsas bus apdorojamos pačios sistemos. Edifier modelis turi dar vieną papildomą funkciją – skaito microSD korteles. Gal ir gudru, gali tiesiog susirašyti vakaro dainas į kortelę, taupyti telefono akumuliatorių.

Savo Nokia Lumia 920 prijungęs prie Edifier MP211 iš kart pastebėjau skirtumą garso detalume ir kokybėje. Vidutiniai dažniai tapo pastebimai detalesni ir sodresni, išgirdau būgnus, žemesnius garsus, kurių klausantis tiesiai per telefoną net nesigirdėjo. Garsumo prasme, Edifier gali groti gal tik 50% garsiau už Lumia 920. Iš kitos pusės, priklauso su kokiu telefonu lyginsime, štai prijungus LG G3 ne tik garso kokybės, bet ir garsumo šuolis tampa žymiai akivaizdesnis.

Jei garsumas yra svarbus aspektas, Microlab MD-215 čia laimi be vargo. Sistema ne tik lenkia telefoną, Edifier modelį, bet puikiai tinka naudoti prie planšečių ir nešiojamų kompiuterių. Viso 7W galios, tai kelis kart garsiau net už Lumia 920 telefoną, todėl palyginimui pasiėmiau planšetę. Microlab nesunkiai ir ją pralenkė garsumu, čia vėl iš kart išgirsti garso detalumo pasikeitimą, vėl gerokai aiškiau girdisi žemesni dažniai, vidutiniai tapo žymiai detalesni. Tiesa, iš tris kart didesnės Microlab sistemos tikėjausi ryškesnių žemų dažnių, bet didelio skirtumo nesijautė lyginant su Edifier modeliu. Microlab veikia kaip paprastas garsiakalbis, nenaudoja jokių gudrybių kaip pvz.: Antec sistema, kuri žemiems dažniams sustiprinti panaudoja stalo paviršių.

Microlab MD-215 Lietuvoje importuoja ”ACC Distribution”, parduotuvėse sistema kainuoja tik 30.79 eurus. Edifier MP211 rekomenduojama kaina yra 49 eurai. Keista, kad pačio modelio dar nemačiau lietuviškose parduotuvėse. Kainos prasme Microlab’ui turbūt kol kas nėra lygių, o pati sistema mažai kuo nusileidžia brangiausiam Nokia garsiakalbiui, groja garsiai, kokybė panaši, naudotis su NFC lygiai taip pat paprasta, akumuliatorius veikia 10 valandų, net skambučius priimti ir naudoti kaip laisvų rankų įranga abi sistemas gali. Edifier pagrindinis skirtumas yra dydis, jei svarbu, kad garsiakalbis tilptų kišenėje, MP211 laimės. Dar Edifier modelis turi microSD kortelių lizdą, todėl gali veikti kaip savarankiškas grotuvas be telefono.

Meilės nesuprasi, perka žmogus Apple Mac ir naudoja Windows emuliatorių. Renkasi Windows planšetę, kad paleistų Android’ą? Tikrai nesuprantu, bet vis tiek parodysiu, kaip Android veikia Windows planšetėje. Pasirodo, tai viena iš populiariausių temų šiandien! 

Populiarumą puikiai įrodo sukurtų emuliacijos sprendimų gausas. Iš išbandytų: Chrome, Andy, Bluestacks, Manymo, Windroid, Genymotio nei vienas nepaliko įspūdžio. Tik sugaišau laiką, galbūt net slapta kai kurie emuliatoriai rinko mano duomenis ar prišiukšlino Windows. Galiausiai, išbandžiau American Megatrends vos prieš porą mėnesių išleistą DuOS programą. Vienintelis mokamas, žinomos kompanijos, ne open source sprendimas, vienintelis iki galo veikiantis.

DuOS emuliuoja ne programėles, o visą Android operacinę. Šiuo metu veikia su Android 4.4 versija. Labiausiai patiko, kad DuOS yra pilna programa t.y. nereikalauja jokių papildomų virtualių mašinų ar Android SDK. Parsiunti, įdiegi programą ir paleidi Android.

Google neleidžia platinti savo programėlių, todėl emuliatorius atkeliauja be Google Play parduotuvės. Čia iš kart išbandžiau didžiausią DuOS privalumą – galimybę iš Windows vienu paspaudimu flash’inti Android zip’us ir sideloadinti programėles. Parsiunti programą, paspaudi dešinį pelės ir sideload’ini į emuliatorių, paprasčiau nei su tikra Android planšete! Paspaudžiu Apply to DuOS ant Google programėlių zip, ir emuliatorius įsidiegia Google Play parduotuvę. Jei tik su tikru Android būtų taip paprasta…

Stebina emuliatoriaus sparta. Reikėjo tik susimažinti Windows rezoliuciją iki 720p HD ir nustatyti 100% scalling, nes kitaip Retina ekrane Android iškraipo vaizdą. 720p rezoliucija ir žaidimai optimaliausiai veikia. Pabandžiau Real Racing 3 ir GTA 3, emuliatorius nenustojo stebinti.

Išbandžiau skirtingas programas ir žaidimus. DuOS puikiai susitvarko su populiariausiais galingais 3D žaidimais, bet kartais stringa su paprasčiausiomis programėlėmis. Manau, problema yra labiau pačių kreivai parašytų programėlių nei emuliatoriaus. Taip pat kai kuriuose žaidimuose nebuvo garso. Dar negali Android palikti ant stanby, nes kai Windows užmiega, Android kažkas nusimuša, ir turi iš naujo paleisti DuOS programą.

Nepatiko, kad visi emuliatoriaus nustatymai paleidžiami iš Android. Nori pakeisti paleidimo nustatymus, turi paleisti pačią OS, tada perkrauti. Nesąmonė. Ypač kai iš Android paleidžiamas Windows nustatymų langas!

Tuo pačiu, tai yra kitas DuOS navarotas, leidžiantis Android nuorodas ar bylas atsidaryti Windows programose. Arba Windows dokumentus – Android’e. Vienodai paprasta dalintis aplankais tarp operacinių. Šiuo aspektu emuliatorius yra net paprastesnis sprendimas už tikrą dual boot Windows / Android planšetę.

DuOS pirmą kartą išbandžiau su 30 dienų trial, o apžvalgai gamintojas pasiūlė pusmečio licenciją. Visam laikui programos licencija kainuoja $9.99. Programos galimybės ir kokybė su kaupu jau dabar atperka dešimtį baksų. Yra keli bug’ai, bet DuOS emuliatorius veikia kelis kart sparčiau ir stabiliau už visas likusias alternatyvas. Deja, pagrindinio klausimo neatsakė, kam man iš vis reikalingas Android emuliatorius Windows kompiuteryje? Planšetę tik dėl Windows operacinės ir atsinaujinau…

Tik vakar patalpinau video apie Windows Phone 10 diegimą į Nokia Lumia, peržiūros jau auga tūkstančiais. Deja, žmonės vargsta diegdami naują operacinę tik tam, kad nusiviltų. Fuck visą Windows Phone 10 Preview ir tuo labiau Microsoft’ą su naująja strategija – “vieni Windows 10 visiems ekranams”. 

Idėja super kvailai skambėjo nuo pradžių. Gerai, Microsoft ir programėlių kūrėjai džiaugėsi, kad sumažės darbo, sukūrei vieną app, ir ji veikia visur nuo telefono iki kompo su xBox. Galima bus girtis, kad Windows 10 populiariausia OS (kai prie telefonų priskaičiuosim kompus). Vienintelė problema, kad Windows naudotojai jau dabar renka akmenis, mesti į MS daržą, už šitą Windows 10 tinginystę!

Windows Phone 8 esmė ir skirtumas nuo Android/iPhone buvo kokybiškesnės, specialiai telefono ekranui pritaikytos programėles. Metro dizainas buvo super paprastas, puikiai tinkantis mažam telefono ekranui, bet kartu netaupantis funkcionalumo prasme, nes visos funkcijos buvo pasiekiamos vos vienu brūkštelėjimu į šoną. Telefoną buvo vienas malonumas naudoti viena ranka, būtent dėl gudrios naudotojo sąsajos, kurios visos funkcijos pasiekiamos brūkštelėjimu ar kitu.

Windows 10 jie telefone gal net nebandė? Kažkas sugebėjo prifantazuoti, kad Windows 10 pelei pritaikyti meniu ir mygtukai lango viršuje yra vienodai geri 5 colių touch screen ekranui. Aš net tokiame ekrane jų vienu pirštu nepasiekiu. Ką kalbėti, kad programėlės dabar tapo šlykštesnės už Android! Tame dar kartais gali gali ištraukti meniu su brūkštelėjimu per ekraną, Windows 10 iš vis visus braukimus išmetė, spaudai viską lyg pele, žvejoji pirštu mygtukus po visą ekraną. Vėl prisiminiau Symbian ir Windows Mobile laikus. Atrodo, tik Microsoft jų nepamena.

Po valandos jau diegiau Windows Phone 8.1. Jei Android patogumu lenkia Windows 10, tai įsivaizduojate, kad net blogi straipsniai apie Android 5.0 Lollipop tėra vienas juokas lyginant su naująja Microsoft nesąmone. Windows 10 preview diegimo filmukus populiarumu jau sparčiai vejasi patyčios iš “Windows 10 naujovių ir privalumų”.

Prieš metus rašiau apie biudžetinį Just5 Spacer – 150 eurų telefoną, kurį dar ir šiandien sėkmingai naudoja mano mama, o Just5 jau pristatė naują Spacer 2S modelį. Tik šiandien pasakosiu ne apie 2s, o jo brolį iš ateities – Mijue T100.

Kairėje Just5 Spacer 2S, dešinėje Elephone P6000.

Iš ateities? Istorija prasidėjo, kai banggood užtikau Elephone P6000 – €133.52, kuris yra tikrasis kiniškas Just5 Spacer 2s brolis. Sugalvojau jį išbandyti, bet kinai mane paprotino, kad kas pas mus yra naujiena, tai pas juos – jau praeitų metų aparatas, ir pasiūlė naujausią Mijue T100. Telefonas dar geresnis, o kaina panaši, todėl paklausiau kinų patarimo ir jau porą savaičių naudoju telefoną iš ateities.

Naujame modelyje labiausiai stebina du dalykai: didžiulis 5,5 colių HD IPS ekranas ir kompaktiškumas. Kinų telefonas yra labai plonas, neįtikėtinai plonas! Delne atrodo laikai per pus perpjautą telefoną, ir vizualiai metalinis rėmelis primena pusiau padalintą iPhone 5S. Pradžioje keista, o po to džiaugiesi, kaip lengvai toks plonas aparatas telpa kišenėje. Džiugina korpuso kokybė, nė per plauką nelinksta ir netraška, o plonumu gali varžytis su iPhone 6 Plus, bet tvirtumu su 5S. Dar gali uždėti komplekte esantį išmanųjį viršelį, su juo T100 vis tiek išlieka plonesnis už mano Lumia 920! Aš nemėgstu visų dangtelių ir dėklų, bet T100 yra pirmas telefonas, kuris ir su dėklu nesijaučia labai nepatogus ar griozdiškas.

Didžiulis 5.5 colio ekranas, bet plonas rėmelis aplink. IPS panelė ir HD rezoliucija 1280 x 720 px. Stebinanti vaizdo kokybė, idealus spalvų atvaizdavimas bet kokiu kampu, nesimato pikseliuotumo. Ikonos lyg užklijuotos ant ekrano paviršiaus, puiki vaizdo kokybė, primena Nokia Lumia Clear Black modelius. 5.5 colių ekrane 720p rezoliucija reiškia, kad matysime ne daugiau turinio, bet didesnį vaizdą: ikonas, meniu punktus, užrašus. Labiausiai patiks prasčiau matantiems arba ieškantiems telefono, tinkamo maigyti bukais pirštais.

Mijue T100 atkeliauja su standartiniu Android 4.4.2 KitKat, vos trys papildomas programėles pridėjo gamintojas: SIM app (telefonas palaiko dvi SIM) ir žibintuvėlį, bylų naršyklę. Yra žmonės, kurie mėgsta standartinį Android, nes jis užima mažiausiai vietos ir veikia sparčiausiai, o visas norimas papildomas programėles ir modifikacijas jie diegia patys. Negali ginčytis, kad tai yra privalumas. Gal Android pagaliau surado savo rinką – pigiausi biudžetiniai telefonai? Maždaug, nemokėk už OS patogumą ir dizainą, jei manai, kad pats gali susikonstruoti geresnę operacinę…

Tai ir turime standartinį Android, daug nėra ką pasakoti. Google Play veikia, papildomas programėles gali parsiųsti pats. Pabandžiau Real Racing 3 žaidimą, galima žaisti 720p aukščiausia grafika. Aštuonių branduolių MT6592 – 1.7GHz procesoriaus ir 2GB RAM turėtų pakakti visiems šiandieniams Android žaidimams ir programoms. Telefone yra 16GB vidinės atminties ir microSD kortelių palaikymas.

Tiesa, pamiršau smart cover, kuris vienintelis įdomesnis gamintojo priedas prie standartinės operacinės. Atverti dėklą, telefono ekranas užsidega automatiškai. Užverti dėklą – išsijungia, dar gali rodyti laikrodį dangtelio kiaurymėje arba muzikos grotuvo valdymą. Tik du laikrodžio ir muzikos grotuvo widget’ai. Nežinau, ar galima parsiųsti jų daugiau. Kas nepatiko su dėklu, kad jis apverstas 180′ kampu uždengia kamerą t.y. viršelio kiaurymė nesutampa su kameros vieta. Man tai atrodo pakankamai kvailas dizaino sprendimas.

Kamera telefone įdėta visai neprasta: 15MPx, šviesus f2.2 objektyvas, didesnė matrica ir antra 5MPx kamera priekyje. Didžiulis specifikacijų šuolis lyginant su praeitų metų Just5 Spacer, net naujuoju Spacer 2S / Elophone. Foto kokybė akivaizdžiai lenkia pigius Nexus, net LG G3 kai kuriuose kadruose atsilieka detalumu. Dėl šviesaus objektyvo, WB nukrypimų, vidutiniško DR nuotraukos labiausiai primena Galaxy S5 kadrus. Iki Nokia Lumia 920 dar toli, bet kaip Android, tuo labiau biudžetiniam, kamera daugiau nei įspūdinga, jei gali varžytis su tris kart brangesniais LG G3 ir Galaxy S5! Video prastesnis, rezoliucija iki 1080p su elektroniniu vaizdo stabilizavimu ir labai vidutiniška audio kokybe.

Mijue T100 siunčiau iš banggood už 154 eurus. Šį kartą telefonas atkeliavo vos per dvi savaites ir be muito Olandijos paštu. Už tokią kainą padoraus biudžetinio Windows telefono neįpirksi, ką ir kalbėti apie 5,5 colių HD IPS ekrano modelį su 8 branduolių procesoriumi, visomis smulkmenomis nuo ekrano šviesos jutiklio iki GPS su BT4.0. Kinai nepamiršo net akumuliatoriaus – 2800mAh, 5 dienos vienu įkrovimu pamaigant kaip antrą telefoną arba kelios valandos Real Racing 3. Labiausiai patiko Mijue T100 kompaktiškumas, korpuso ir ekrano kokybė. Stebina biudžetinio telefono kameros galimybės. Nepatiko standartinis Android 4.4, bet už tokią kainą būtų naivu tikėtis daugiau. Iš tikro, vienintelė vieta, kur gali pateisinti Android, yra super pigūs telefonai. Čia suprantu, pigi operacinė – pigiems aparatams.

Edifier R1700 BT – jau trečios kartos Edifier 2.0 audio sistemų modelis. Jei prieš tai buvusios sistemos daugiausiai dėmesio sulaukė dėl garso kokybės ir nedidelės kainos, tai naujieji modeliai žada nustebinti ir savo dizainu bei papildomomis galimybėmis.  

Pirmiausiai į akis krintantis dizaino skirtumas yra sistemos dydis. Ne veltui, pirmoje iliustracijoje R1700 BT pastačiau šalia S730D satelito. Dabar R1700 BT gali drąsiai statyti ant kompiuterio stalo ir nesijaudinti dėl užimamos vietos. Dar smagiau, kad sistema turi daugiau gudrių dizaino triukų. Garsiakalbiai šiek tiek pakreipti į viršų t.y. tiesiai į klausytoją, ir nuo stalo, kad sumažintų garso bangų atspindį.

Vienintelė dizaino problema yra šoninis valdymas, kurį kritikuoju jau ne pirmoje Edifier apžvalgoje. Kai sėdi prie PC stalo, rankenėlių šone tiesiog nesimato. Sistemos išjungimo mygtuką kitoje pusėje pasiekti yra dar sunkiau. Problemą iš dalies sprendžia pridėtas nuotolinis pultelis, bet ideali kompiuterinė sistema galėtų pasiūlyti bent paprasčiausią laidinį garso reguliavimo ratuką.

Kitoje Edifier R1700 BT pusėje rasime standartines jungtis: dvi poras RCA įėjimų PC ir AUX. Su sistema komplektuojami visi reikalingi laidai. Maloni smulkmena, kad sistemos dalis jungiantis XLR laidas šį kartą yra 3 metrų ilgio. Manau, turėtų užtekti net didžiausias stalui arba nusprendus sistemą statyti šalia jo.

Didžiausias R1700 BT išskirtinumas ir privalumas mobilių kompiuterių naudotojams – bluetooth. Gali prijungti planšetę ar nešiojamą kompiuterį vienu paspaudimu, nereikia jokių laidų! Gal net per paprasta, nes galima prijungti bet kokį bluetooth prietaisą, nereikia nei paspausti kokio mygtuko ant sistemos, nei pridėti telefono, nei įvesti slaptažodį, tiesiog pasirenki Edifier sistemą bluetooth įrenginių sąraše, ir viskas. Aišku, bluetooth veikia vos kelių metrų atstumu, realiai prisijungti prie sistemos gali tik būdamas tame pačiame kambaryje, gal todėl per daug nesijaudinama dėl saugumo.

Mažesnė sistema groja prasčiau? Ne, atvirkščiai! Edifier R1700 BT nesunkiai varžosi su žymiais didesniais antros kartos Edifier R1900, R2000 modeliais, Microlab Solo 5C ir pastebimai juos lenkia garso detalumu, galia. Triukas vėl slypi naujame D klasės stiprintuve, kuris yra žymiai mažesnis, mažiau kaista ir kainuoja mažiau. Jei Studio serijoje šis stiprintuvas buvo panaudotas galiai ir garso galimybėms pagerinti, tai R1700 BT galima įsivaizduoti kaip sumažintą vidutinės klasės audio sistemą. Nuo stiprintuvo aušinimo ir didesnio korpuso sutaupyti pinigai buvo išleisti geresniems garsiakalbiams, kurie labiau atitiktų naują 66W stiprintuvą, ir papildomoms funkcijoms kaip bluetooth su integruotu digital/analog lustu. Dabar turime 4 ir 3/4 colių šilkinius garsiakalbius su inverteriu žemiems dažniams, stiprintuvą su 2x 15W ir 2x 18W išėjimais.

Praktiškai Edifier R1700 BT skambesį galima palyginti su geromis ausinėmis. Labai detalūs aukšti ir vidutiniai dažniai, vienas malonumas klausyti pvz.: B&W with Real World Records. Turiu pripažinti, kad R1700 BT man patiko net labiau už įprastai naudojamą Edifier S730D, nes garsas paprasčiausiai buvo labiau subalansuotas visame dažnių ruože, tik su labiau prislopintais žemais. Čia yra pagrindinis R1700 BT skirtumas nuo S730D ar didesnių Studio serijos modelių, kurie gali perteikti žemus dažnius pilnu efektu net per filmus ir žaidimus, ko neturi R1700 BT ar ausinės. Tas pats galioja galios atžvilgiu, su R1700 koncerto nesurengsi, štai prie kompiuterio idealus variantas, galios pilnai užtenka užpildyti visą darbo kambarį, ir kaimynų negąsdina, ir neužima daug vietos ant stalo ar po juo kaip 2.1 sistema.

Edifier R1700 BT Lietuvoje importuoja UAB ”ACC Distribution”, Skytech galima buvo rasti už 84.79 eurus. Buvo galima, nes gavęs R1700 BT prieš tris savaites užsiminiau apie jas forume, o kol parašiau šią apžvalgą, visos sistemos jau yra išpirktos. Jei bluetooth nėra būtinas, dar yra R1800T III panašus modelis. Nieko keisto, kad visos sistemos iš parduotuvių buvo iššluotos per dvi savaites, nes kol kas Edifier R1700 BT neturi alternatyvų. Senesnes sistema lenkia kompaktiškumu, yra idealaus dydžio kompiuterio stalui. Galios pilnai pakanka užpildyti kambarį. Svarbiausia, Edifier trečią kartą sugebėjo pastebimai pagerinti garso kokybę. Aš prie kompo virš 90% laiko naudoju Beyerdynamic DT880 ausines, bet R1700 BT dažnai garso detalumu ir kokybe ne tiek daug skyrėsi, ypač kai tik streamini muziką ar žiūri youtube. Nešiojamą kompiuterį  ar planšetę įtikino jungti tik prie Edifier R1700 BT su bluetooth, vien dėl patogumo nenaudoti laidų. Dar R1700 BT gali būti puiki alternatyva mobilioms bluetooth audio sistemos namuose.

Meizu – vienas žinomiausių Azijos brandų, labiausiai išgarsėjęs kaip prabangių muzikos grotuvų ir išmaniųjų gamintojas. Šiandien pristato pirmąjį pigesnį, vidutinės klasės telefoną – Meizu M1 Note, bet Lietuvos rinkoje jis varžysis su top klasės Galaxy S5, LG G3 Android’ais!

Meizu M1 Note dizainas primena iPhone 5C, ką galima vertinti dvejopai. Plastmasinė nugara nesukuria premium telefono įvaizdžio. Galimų spalvų paletė, jei ryškiai raudona Nokia Lumia primena Ferrari, tai švelniai rožinis Meizu – tik moterišką Pežuką, todėl aš rinkausi labiau klasikinį, neutralų, baltą M1 Note variantą. Iš tikro, nustebau telefoną išvydęs realiai. Dažniausiai išmanųjį laikai delne arba ant stalo, matai tik juodą priekinę panelę su baltu rėmeliu aplink. Ne vieną kartą sulaukiau susidomėjimo, kurio čia gamintojo modelį testuoju, nes ant stalo telefonas savo dizainu tiesiog traukia dėmesį, ypač su pulsuojančiu žydru home ratuku, kai gauni naują pranešimą. Dar labiau nustebino, kad 5.5 colių telefonas visai neplėšo džinsų kišenės, išmatavimai tie patys kaip LG G3, bet kišenėje telefonas guli pastebimai patogiau. Garsiakalbis yra apačioje, todėl vėl neužsidengia, visada garsiai skamba. Galiausiai, nustebino pati korpuso ir ekrano kokybė, per tris savaites ant telefono dar neradau net mikro įbrėžimo! Kažkokia magija, net lyginant su Nokia Lumia ir LG G3.

Jei apie magiją, kitas didžiausias Meizu M1 Note privalumas yra 5.5 colių IGZO ekranas. Naujausia technologija, kurios pagrindinis skirtumas nuo įprasto IPS yra permatomi tranzistoriai, tai reiškia, kad ekranas yra puikiai įžiūrimas lauke net su vidutiniu šviesumu. 5.5 coliai su 1080 x 1920 px rezoliucija, o vaizdo kokybė vėl lenkia LG G3 (su 1440 x 2560 px), nes nesimato tarpų tarp pikselių, todėl vaizdas atrodo idealiai ryškus ir tolygus. Tą dar geriau galima pamatyti Meizu įstačius į Google Carboard ar panašius VR akinius, kur telefono ekranas išsididina iki didžiulio TV. Iš visų bandytų telefonų su VR, Meizu kol kas veikia geriausiai. Prisideda tai, kad IGZO palaiko fantastinius atnaujinimo dažnius, gali iš vis išsijungti, kol vaizdo nereikia atnaujinti ekrane. Žodžiu, turime telefoną iš ateities, kuris pradėtas gaminti tik vasarį, jau mėnesio pabaigoje buvo mano rankose. Realiai atkeliavo tiesiai iš gamyklos, kai didieji gamintojai kažką panašaus anksčiausiai pradės siūlyti tik kitais metais.

Nors Meizu ir pristato M1 Note kaip vidutinės klasės telefoną, pagal specifikacijas ir daugumoje testų jis lenkia Samsung Galaxy S5. Aštuonių branduolių MT6752 1.7 GHz procesorius su Mali T760 grafika, 2GB RAM ir 3140mAh akumuliatorius. Real Racing 3 ir kitus bandytus žaidimus M1 Note veža 1080p rezoliucija maksimalia grafika. Vienintelis kabliukas yra ribota vidinė atmintis 16GB ar 32GB, be galimybės įsidėti microSD. Žaidimų nežaidžiu, tai 16GB versijos man pilnai pakako, dar liko 7GB laisvos vietos, nes kameros nuotraukos ir kitos bylos automatiškai persikelia į debesis, telefone laikai tik tuo metu klausomas audio knygas, to mėnesio kameros nuotraukas ir video. Lygiai tas pats kaip su Nokia Lumia, net prijungiau tą patį Microsoft OneDrive. Jei žaidimų nežaidi, ir krauti telefoną užtenka tik kas 2-3 dienas, net kai jį naudojau su išmaniuoju Google Now laikrodžiu, kuris reikalauja visą laiką įjungto mobilaus interneto, GPS ir bluetooth.

Didžiausią įspūdį paliko ne techninės galimybės ir specifikacijos, o Meizu M1 Note programinė dalis. Telefonas naudoja Flyme OS, kuri sukurta ant Android 4.4.4, bet pačio Android net iš tolo neprimena! Viskas super supaprastinta, išmesti visi nereikalingi meniu ir “privalumai”. Praktiškai Apple filosofija, bet be iPhone primityvumo.

Kažkuo priminė Nokia N9, nes Flyme naudoja daug swipe gestų, yra pritaikyta natūraliai išnaudoti touch ekraną. Programėlių dizainas truputį primena Windows Phone, visa Flyme UI yra pritaikyta naudoti viena ranka, visas programėlių valdymas yra sukoncentruotas apatinėje ekrano pusėje t.y. niekada nereikia piršto pakelti aukščiau pusės ekrano, kas sukuria patogesnio ir mažesnio telefono įspūdį. Pagal išmatavimus Meizu 5.5 colių ekranas yra identiškas LG G3, bet kai viską gali pasiekti vienu pirštu, atrodo naudoji žymiai mažesnį, įprastą kompaktišką telefoniuką.

Flyme OS neprimena Android ir tuo aspektu, kad pilnai veikia be Google servisų ir programėlių. Yra Flyme cloud’as, paštas, programėlių parduotuvė, net balso asistentas. Tiesa, pastarasis kaip ir parduotuvė yra pritaikytas Azijos rinkai, dažnai išlenda kiniški programėlių pavadinimai, panašūs dalykai. Atsiskaityti gali tik per kiniškas mokėjimo sistemas. Yra dvi išeitys: iš kinų parduotuvės galima parsiųsti Google Play, toliau jau visas įprastas Android programėles. Tik kokia prasmė iš Flyme OS daryti įprastą Android? Todėl aš pasirinkau antrą kelią, įdiegiau OneDrive, Maps, Skype ir visus kitus Microsoft servisus, nes juos jau naudojau Windows Phone, man iš kart privalumas pasiekti visas bylas, nustatymus per cloud naujame telefone. Taip pat labiausiai nenorėjai diegti Google programų, nes jos ir yra pagrindinis Android virusas, kuris visada veikia fone, strigdina operacinę, iškrauna akumuliatorių.

Žodžiu, pusvalandžio nereikėjo nuo Windows telefono pilnai migruoti į Flyme OS! Pati Flyme operacinė iš kart turi visas svarbiausias programėles nuo naršyklės, pašto iki muzikos grotuvo ir užrašų. Gali telefoną pilnai naudoti, kaip sakant, out of box. Microsoft app labai gražiai papildo esamas Flyme programėles, nes turi panašų UI dizainą.

Iš visų programėlių verta paminėti Flyme naršyklę, kuri veikia sparčiau už įprastą Android/Chrome. Taip pat gerai atvaizduoja visus bandytus puslapius ir topzone tiek įprastu, tiek reader režimu. Puikiai susitvarko su lietuviškom raidėm. Žodžiu, viskas lyg naršant per Windows telefoną, net daugelis gestų sutampa. Labai patiko klaviatūra, kuri veikia kaip kompe t.y. turi raides, jei brauki per viršutinės eilės raides, gauni skaičius, jei per apatinės – skyrybos ženklus. Nebereikia vartyti skirtingų klaviatūrų, visi klaviatūra pasiekiama iš kart. Paprastas, bet labai patogus muzikos grotuvas, turi integruotą stream paslaugą, nemokamai galima klausyti ir US/EU atlikėjų!

Išsiskiria Flyme temų parduotuvė. Galima visiškai pakeisti operacinės ir programų išvaizdą. Nereikia nieko modinti, flashinti, viską nuo užrakinimo ekrano iki status bar gali spalvinti ir personalizuoti pats. Arba vienu mygtuku parsiunti kitų naudotojų sukurtas temas. Svarbiausia, jos niekaip neįtakoja operacinės stabilumo ir spartos.

Visa operacinė nuo notification bar iki saugumo yra žymiai supaprastinta, kartu daugelį dalykų atlieka geriau pvz.: patogiau leidžia tvarkyti programų leidimus, mobile data limitus, automatiškai išvalo Android programų šiukšles, pagal statistiką vien Google servisai per savaitę beveik 1GB šiukšlių telefone prikaupė! Paprasčiau leidžia tvarkytis su pranešimais, nenorimus greičiau išfiltruoti ir nutildyti.

Bendrai didžiausias Flyme privalumas yra tame, kad viską gali pasiekti vos pora brūkštelėjimų per ekraną. Jokių nesąmoningų meniu. Iš tikro, jau pasidaro juokinga, kad kinai sau leidžia samdyti geresnius dizainerius ir programuotojus už Google! O parduoda gerokai pigesnius telefonus.

Didžiausias Flyme OS privalumas ir trūkumas – suderinamumas su Android programėlėmis. Nekilo jokių problemų prie Meizu prijungti LG smartwatch, valdyti kitus namų įrenginius lyg su Android telefonu. Iš kitos pusės, kuo daugiau Google programėlių diegiau, tuo labiau telefonas supanašėjo su įprastais Android telefonais, įprastomis jų problemomis nuo skirtingo programėlių dizaino, valdymo iki klaidų ir sulėtėjimų.

Meizu M1 Note naudoja 13Mpx Samsung kamerą su šviesiu f2.0 objektyvu. Reklamuoja panašias galimybes kaip naujas Galaxy: greitas įsijungimas, greitas autofocus. Lauke nuotraukos atrodo labai gerai, ryškūs, detalūs kadrai, gražiai subalansuotos spalvos.

Sunku prie kažko prisikabinti, ypač kai kamera naudotis malonu, valdymas labai panašus į Nokia Pro kamerą su nustatymais, keičiamais vienu prabraukimu, vietoje begalybės meniu. Deja, patalpose lieka fotografuoti tik su blykste, kitaip nuotraukos greit išsilieja, atrodo nešvarios. Su Nokia Lumia kadrais tikrai nepalyginsi.

Štai video visai kas kita, detalus vaizdas su 1080p 60fps, ir garso kokybė man patiko. Telefonas filmuoja iki 240fps slow motion. Snap 2015 video filmuotas su Sony NEX5, kelias scenas įterpiau iš telefono + visi slow motion intarpai, pabandykit atspėti telefono kadrus.

Telefonas palaiko 4G. Svarbu paminėti, kad yra dvi Meizu M1 Note versijos. Kinijos rinkai skirtas TD-LTE yra pigesnis, bet su juo joks internetas neveiks Europoje, todėl mums tinkama tik versija su FDD-LTE lustu. Naudoju Bitės kortelę, dar palyginimui pridėjau WiFi ir Ežį. Abu operatoriai Sausį reklamavo 4G+, pats jį bandžiau, o šiandien pasirodo, abu grįžo prie 3G Advanced, abiejų greičiai ribojami pačio tinklo, o ne telefono galimybėmis. Per tris savaites kelis kart pastebėjau, kad naudojant 4G ir Wifi, kartais telefonas bando jungtis prie WiFi, net kai išeini iš jo ryšio zonos. Tada tenka, išjungti/įjungti Wifi, kad vėl prisijungti prie kito tinklo ar pereiti prie 4G. Manau, tai tik programinės dalies bug’as, ypač kai M1 Note oficialiai pardavimai prasidės tik kitą mėnesį, o kol kas bandžiau ir įsigyti galima tik pre-oders. Telefoną galima naudoti su dviem kortelėm iš kart. Labai paprasta, automatiškai atsiranda antras skambinimo ir žinučių mygtukas.

Baltas Meizu M1 Note 16GB banggood kainuoja $219, o brangiausias spalvotas 32GB – $245. Su free shipping atėjo per 10 dienų iš Olandijos ir be muitų. Meizu vadina M1 Note vidutinės klasės modeliu. Juokinga, nes dauguma aspektų M1 Note lenkia top LG G3 ir Galaxy S5 telefonus! 1080p IGZO ekranas demonstruoja naujos kartos vaizdo kokybę, puikiai atitinka telefono procesoriaus ir grafikos galimybes. Visi žaidimai ir VR aplikacijos veikia super sklandžiai maksimalia FHD rezoliucija. Svarbiausia, net ne specifikacijos ar sparta yra didžiausias M1 Note privalumas. Pirmą kartą mano bandomas kiniškas telefonas siūlo savo operacinę, kuri pavyzdys gali būti ne tik kokiam Samsung, bet patiems Google! Jei atsiversite XDA forumus, Flyme OS yra portinama į Galaxy, Xperia ir Nexus aparatus. Pirmas telefonas, kurį buvo realiai malonu naudoti po Nokia Lumia, nes pereiti nuo WP į Flyme OS buvo ypač paprasta, ir ne vien dėl Microsoft servisų palaikymo, bet pačio telefono veikimo, patogaus naudotojo sąsajos dizaino. Swipe gestai, gudri klaviatūra, dauguma geriausių mobilių operacinių praktikų naudojama Flyme OS. Iš kart supranti, iš kur kilo Meizu pravardė “Azijos Apple”. Svarsčiau pats atsinaujinti savo Lumia į Meizu M1 Note, sunku sugalvoti trūkumų šiam telefonui, išskyrus bevielio krovimo nebuvimą ir kamerą, kuri valdymo patogumu nors ir priminė Nokia Pro, filmuoja puikius video, vis dar turi vietos tobulinimui, ypač su nuotraukų kokybe prie prastesnio apšvietimo.

Video iš Samsung Galaxy S6 (Edge) pristatymo. Daug kartų kartoju “tikrai”, nes pirmą kartą po daugelio metų Samsung rodė tikrus darbus, o ne tuščius pažadus ir reklamas.

Galaxy S6 telefonas realiai tapo žymiai paprastesnis, spartesnis. Nauja TouchWiz versija leidžia ištrinti praktiškai visas nenaudojamas programėles nuo Samsung iki Google. Leidžia personalizuoti telefoną vienu paspaudimu, visai kaip Meizu. Bendrai priminė daug teigiamų dalykų iš kinų naujausių išmaniųjų. Super paprastos programėlės, gestai, žymiai supaprastintas kameros valdymas…

Pastarajai Samsung skyrė kokį trečdalį prezentacijos. Rodyti buvo ką, foto ir video rezultatai su iPhone ir Nokia dabar varžosi ne vien žodžiais.

Dar svarbiau, turime normalaus dydžio kompaktišką telefoniuką su 5.1 colio ekranu. Jei primokėsit ~150eur, dar ir su edge ekrano kraštais. Pastarieji daugiausiai naudos duoda, kai telefonas guli ant stalo, šviečiantis kraštas praneša apie skambutį, o naktį krašte galime įžiūrėti nežymiai šviečiantį laikrodį. Kas ypač mylį Samsung, dabar galės glostyti Galaxy Edge ekrano kraštus, nes tuos patrynus kaip kokią džino lempą, pasirodo visi naujausi pranešimai iš facebook, twitter ir kitų programėlių…

Samsung šiais metais kalba super užtikrintai, nes pirmą kartą turi realiai kuo pagrįsti savo pažadus.  Deja, neigiama pusė šio pasitikėjimo bus kosminės Galaxy S6 kainos. Pranešama, kad balandžio viduryje pasirodysiantis S6 Edge gali būti brangesnis net už Apple iPhone, kainuos +800 eurų! Kitas stiprus spyris Samsung gali būti naujieji kinų brand’ai, kurie jau praeitais metais demonstravo daugelį privalumų, kuriuos tik dabar su Galaxy S6 pagaliau pristatė ir Samsung. Galiausiai, didelis klaustukas lieka dėl telefono akumuliatoriaus. Samsung siūlo bevielį krovimą, fast charge ir daug mAh, bet net pristatymo metu mano maigomo S6 Edge akumuliatoriaus padalos tirpo tiesiog akyse.

Kol visi diskutuoja apie devintąją Nvidia GPU seriją, Asus man pasiūlė išbandyti retai pastebimą GTX750-Ti Strix OC Edition. Maža, tyli, (atrodo) techninėmis specifikacijomis visai neįspūdinga plokštė, bet tik įsidėjau ją į savo kompiuterį, iš kart supratau, kodėl apie šį modelį ne tik galima, bet ir reikia pasakoti kuo daugiau.

Kaip modelio pavadinimas, taip plokštės specifikacijos indikuoja taupų, biudžetinį modelį. Vos 640 shader unitai, tik 16 ROP, tik 128bit atminties magistralė, energijos sąnaudos nesiekia 75 watų. Vieninteliai įspūdingesni parametrai yra GPU dažnis – 1202 MHz ir 2GB VRAM, plius visai ne biudžetinės plokštės kaina. Čia nėra jokios klaidos, tiesiog GTX750-Ti yra naujos Nvidia Maxwell architektūros modelis, todėl specifikacijų lyginimas su praeita karta neturi prasmės. Ant popieriaus GTX750-Ti atrodo juokingai, bet pagal spartą Nvidia ją pozicionuoja vidutinėje klasėje tarp GTX660 ir GTX760.

Bet ką aš čia pasakoju apie specifikacijas ir teorinės pasakas. Ypač kai ant savo stalo turiu realią EVGA GTX660 FTW, galiu praktiškai parodyti skirtumą tarp Asus GTX750-Ti Strix OC ir EVGA GTX660 FTW. Abi plokštės yra spartintos. EVGA vaizdžiai demonstruoja praeitą kartą: įprasto dydžio vidutinės klasės plokštė, 140W energijos sąnaudos, reikalingas papildomas 6-pin maitinimas, didžiulis radiatorius ir aušintuvas, kurio garsas žaidimuose primena dulkių siurblį.

Asus GTX750-Ti Strix OC nauja karta: žymiai mažesnė plokštė, čia net su Asus Strix “overkill” aušintuvu, nes energijos sąnaudos vos 60W, maitinimo užtenka iš pačio PCI-E lizdo, per didelis aušintuvas net žaidimuose veikia pasyviai t.y. ventiliatoriai nesisuka, nulis triukšmo!

Video matėte Asus GPU Tweak įrankį, kurį verta įdiegti, jis labai patogiai leidžia reguliuoti plokštė parametrus. Asus GTX750-Ti Strix PC iš kart yra spartinta, veikia boost 1202 Mhz dažniu (standartinis Nvidia GTX750-Ti yra base 1020MHz ir boost 1085MHz). Jei nori, paspaudi power saving mygtuką, dažnis sumažėja 50MHz, gali žaisti vien tik su pasyviu aušinimu. Čia labiau toks reklaminis ar šventos ramybės triukas, nes gali paspausti gaming mygtuką, dar truputį padidinti boost, arba kaip aš iš kart eini advanced, paslenki viską iki galo į dešinę – 1312Mhz base + 1406MHz Boost. Žaidimuose ventiliatoriai pradėjo suktis, bet neišgirdau kada, sukimosi faktą pamačiau tik GPU Tweak grafike. Nieko keisto, net maksimaliai spartinta vaizdo plokštė ventiliatorius suka idle greičiu, daugiausiai iki 20%, skirtumo nesigirdi su atviru korpusu.

Žaidimuose vienintelis skirtumas buvo GTX660 dulkių siurblį primenantis garsas, ką bandžiau nuo senų Source žaidimų iki naujausio Far Cry 4, abi plokštės rodė vienodus FPS skaičius, daugiausiai nereikšmingas kelių procentų skirtumas.

Tiesa, Borderlands: The Pre-Sequel buvo viena išimtis, išspaudus 18% FPS naudą su GTX660, turbūt dėl Nvidia PhysX naudojimo, nes vienintelis žaidimas teste su PhysX, ir net neleidžia fizikos išjungti.

Man didelis GTX750-Ti pliusas yra 2GB VRAM, kai turiu 27 QHD ekraną. Galiu žaisti 2560 x 1440 px rezoliucija, ypač senesnius žaidimus kaip GTA, CoD, Unreal Engine. Naujausią Far Cry 4 teko susimažinti iki FHD 1080p, bet vis dar gali kitus nustatymus palikti high, išskyrus AA filtrą.

Adobe Premiere Pro CC turi oficialų Geforce GTX750-Ti palaikymą. Dauguma video konvertavimo programų šiandien gali panaudoti CUDA akceleraciją, čia Adobe gal net nėra pats efektyviausias pavyzdys, bet jį naudojau apžvalgoms montuoti, tai ir testą atlikau su Premiere. 3 min 50s apžvalgos video, keli efektai ir multi takeliai, video eksportavimas 1080p H.264 HQ Pass 2 į Youtube, sena GTX660 ir nauja GTX750-Ti finišavo vienodai – 7min 55s.

Asus GTX 750-Ti Strix OC Edition Lietuvoje kainuoja 166 eurus. Kažkur apie 50 eurų pigesnė už GTX660 2GB išleidimo dieną, svarbiausia, dvigubai efektyvesnė! Jei seniau Nvidia stebindavo FPS skaičiais ar papildomomis galimybėmis, tai GTX 750-Ti stebuklus rodo efektyvumo srityje. Plokštė spartos atžvilgiu lyginasi su praeitų metų mid-end modeliu, bet energijos naudoja dvigubai mažiau! Kas reiškia, kad pati plokštė yra mažesnė, jai nereikia papildomo maitinimo, o uždėjus masyvesnį radiatorių (kokį gauname su Asus Strix) galima naujausius žaidimus žaisti FHD rezoliucija, high nustatymais ir išjungtais ventiliatoriais! Su 2GB VRAM daug žaidimų puikiai veikia net QHD 1440p rezoliucija. Manau, mano kompiuteryje GTX 750-Ti galės pabūti ilgiau, spartos pakanka, o tylų PC veikimą reikia patirti, daugiau nesinorės birbinti net vidutinės klasės plokščių.

Prieš savaitę iš pašto parsinešiau SJcam SJ5000 Plus. Paprasčiausia šią kamerą galima apibūdinti kaip kinišką GoPro Hero 4 Silver kopiją už gerokai mažesnę kainą. Gal todėl tiek daug prašymų sulaukiu apžvelgti kažką iš SJcam, taigi pasirinkau 5000 Plus – aukščiausią modelį su wifi, ekranu ir gausybe priedų.

Mane nervina, kad dauguma ypač geresnių veiksmo kamerų yra parduodamos tik su priedais. Per metus nei karto nepanaudojau povandeninio dėklo, o jų namie turiu net keturis nuo skirtingų modelių! Ta pati situacija su double tape tvirtinimais. SJCam 5000 Plus pakuotėje rasime tą patį povandeninį dėklą ir įprastus montavimus su dviguba izoliacija, bet pirmą kartą kameros dėžutėje radau kažką realiai naudingo. Dėklas su 1/4 sriegiu įprastiems kameros tripodams (tinka ir GoPro). Kitoje pusėje jis turi spaustuką, kurį galima kabinti prie diržo arba kuprinės (nuotraukoje į spaustuką įkištas telefonas). Du dirželiai, tiksliai neparašyta, prie katino kabinti ar ant galvos, bet galima panaudoti abiems atvejams. Tada montavimas prie dviračio, motociklo rankenos, kuris žymiai dažniau naudojamas už povandeninį dėklą, bet su kitom kameromis lyg specialiai yra parduodamas atskirai. Galiausiai, dvi guminės objektyvo kepurėlės turbūt nekainuoja ir 10 centų, o yra praktiškai vertingiausias kameros priedas, nes leidžia ją drąsiai nešiotis kišenėje/kuprinėje.

Kamerą lyginau su GoPro Hero 3, nes tik ją turėjau, ir specifikacijos panašios: 1080p@60fps, 720p@120fps, 480p@240fps. Yra Wifi ir mobilus app. Iš kitos pusės, SJCam 5000 Plus galima būtų lyginti su Hero 4 Silver, ypač dėl integruoto ekrano kitoje pusėje.

Manau, renkantis veiksmo kamerą, didžiausias SJcam išskirtinumas yra ekranas, kuris leidžia ją naudoti kaip įprastą kamerą. Taip pat žymiai palengvina kadro kompoziciją, nes su kitais GoPro galėjai filmuoti tik aklai arba labai nuobodžiai kiekvieną kartą junginėti WiFi, kad patikrinti vaizdą su mobiliaku. Tiek su GoPro, tiek su SJCam to WiFi ypatingai naudoti nesinori, nes kiekvieną kartą sugaišti beveik minutę, kol sujungi telefoną su kamera ir papildoma iškrauni telefono, kameros akumuliatorius, jei wifi palieki įjungtą.

Android programėlė nepaliko didelio įspūdžio. Gana lėtai vartė nustatymų meniu ant Sony Xperia S. Vaizdą transliavo pakankamai sklandžiai, kad ir su sekundės atsilikimu, bet sulėtėdavo ir daugiau atsilikdavo filmuojant.

Dažnai gelbėjo kameros ekranėlis, kuriame iš kart matai nustatymus ir gali juos labai greit pakeisti. Tiesa, prie pačio kameros valdymo teko priprasti pvz.: įrašymo mygtukas ne visada pradeda įrašymą vienu paspaudimu. Jei ekranėlis yra budėjimo režime, pirmas paspaudimas tik pažadina ekraną, tada antras pradeda įrašymą. Keista, kad po ilgo paspaudimo kamera supypsi, bet jokios funkcijos iš vis neatlieka, tik trumpas paspaudimas pradeda įrašymą. Įrašymo metu LED mirksi mėlynai, o ne raudonai, vėl kažkokia painiava. Ypač kai kamera įspausta į quadcopterio gimbal, nematai jos ekranėlio, tiesiog bandai atspėti LED ir garsų reikšmes.

Išbandyti SJcam SJ5000 Plus video kokybei, sugalvojau susukti filmuką, naudodamas vien SJcam kamerą. Visi kadrai ir garsas įrašytas su ja, išskyrus GoPro Hero 3 palyginimą. Mano modelis yra su Ambarella A7LS75 lustu t.y. originali SJcam gamintojo kamera. Prisimenant kiniškas kameras kaip Mobius Wide, SJcam kokybė tikrai pastebimai skiriasi į gerąją pusę ir labiau primena GoPro video. Kai kuo net lenkia Hero 3. Pirmiausiai, galime filmuoti dvigubai didesne kadrų kaita 1080p@60fps, filmuoti slow motion. Kamerą prikabinus prie quadcopter, kadre žymiai mažiau matosi vibracija už GoPro, o didžiausias skirtumas yra spalvos. Jei GoPro Hero 3 yra profesionali kamera ir filmuoja labai pilką, nuobodų vaizdą, kurio negali naudoti tiesiai iš kameros be spalvų korekcijos. Tai SJ5000 Plus yra priešingas variantas, skirtas namų naudotojui, todėl video yra su ryškiomis spalvomis ir didesniu kontrastu tiesiai iš kameros (dangus žymiai mėlynesnis ir žolė žalesnė, net labiau ryškesni, nei buvo realiai pavasarį).

Kamerą siunčiau iš banggood SJcam SJ5000 Plus – $169.90 (akcijos kodas: bsjcam).  Kaina mažiausiai du kart pigesnė net už seną GoPro Hero 3, o priedų gauni net daugiau. Svarbiausiai, realiai naudingų motociklui, dviračiui ir įprastam kameros stovui. Dar SJcam galima naudoti kaip automobilinį video registratorių, tam yra specialios automatinio įsijungimo ir video užrašymo funkcijos. Didžiausias S5000 Plus kameros išskirtinumas yra integruotas ekranas ir WiFi palaikymas. Taip pat su GoPro lyginama video kokybė, kuri net lenkia Hero modelius su papildomomis galimybėmis kaip filmavimas didesne kadrų kaita ir slow motion. Kamera labiau orientuojasi į namų naudotoją, kuris nenori daug laiko praleisti prie video redagavimo, todėl video spalvos ir kontrastas yra iš kart paryškinti, kad video galėtum kelti į internetą tiesiai iš kameros.

Kiniškos GoPro veiksmo kamerų kopijos nėra jokia naujiena. Štai Xiaomi Yi geriau tiktų vadinti tikra GoPro Hero 3/4 alternatyva namų naudotojui. Kamera yra ne tik žymiai pigesnė, bet ir gerokai paprastesnė naudoti už GoPro. Lyg koks Apple produktas kamerų pasaulyje…

Vizualiai abi kameros yra ypatingai panašios. Išmatavimai skiriasi mažiau nei per milimetrą, kai kurie Xiaomi priedai puikia tinka GoPro, ir atvirkščiai. Labai patiko, kad Xiaomi Yi galima įsigyti kaip basic versiją t.y. pliką kamerą be jokių priedų. Puikus sprendimas, tiek turintiems priedus nuo senesnių kamerų, tiek norintiems įsigyti kelias Xiaomi Yi.

Dar Xiaomi Yi galima užsukti ant bet kokio universalaus kameros laikiklio su 1/4 colio sriegiu. Atrodo, tokia maža smulkmena, o tiek supaprastina kameros naudojimą ir išplečia naudojimo galimybes nuo paprasčiausio kameros tripodo iki standartinių montavimų dviračiams, motociklams ir automobiliams.

Naudotis Xiaomi Yi yra paprasčiau už GoPro. Vienas mygtukas įjungia kamerą, kitas pradeda filmavimą. Kamera veikia tik dviem režimais: fotografuoja arba filmuoja. Visos kitos funkcijos yra pasiekiamos tik per telefono programėlę. Paprasčiau nesugalvosi.

Telefono programėlė stebina kokybe ir paprastumu. Paleidi parsiųstą Yi Camera app, ji iš kart rodo kameros prijungimo gidą. Nereikia klaidžioti po jokius Android WiFi nustatymus, viskas susijungia trim žingsniais programėlėje. Čia pirmą kartą, o sekančius iš vis spaudi susijungti, toliau viskas vyksta automatiškai. Dar paprasčiau veikia atnaujinimai, programėlė pati atsinaujina, jei yra nauja kameros FW, iš kart po susijungimo vienu paspaudimu atnaujina ir FW. GoPro naudotojams kol kas lieka tik svajoti apie panašiai paprastą naudoti programėlę.

Super paprasta kameros naudotojo sąsaja. Trys kameros režimai ir record mygtukas pagrindiniame ekrane. Apačioje matai akumuliatoriaus ir wifi stiprumo informaciją. Dar vienas mygtukas su meniu papildomiems nustatymams. Pastarajame galima keisti video kokybės, rezoliucijos nustatymus, įjungti slow motion arba automobilinio registratoriaus funkcijas. Taip pat rasime dvi malonias smulkmenas, kurios žymiai supaprastina filmavimą: auto-low light ir lens rectification. Pirmasis automatiškai pašviesina video naktį arba automobilinio registratoriaus režime, antrasis ištiesina vaizdą (panaikina fish eye objektyvo efektą). Aš net neįsivaizduoju, kodėl panašių funkcijų iki šiol neturi GoPro, kodėl jų video vis dar reikia šviesinti ir tiesinti atskirai kompe.

Xiaomi Yi naudoja tą pačią matricą, objektyvą ir video kodavimo lustą kaip GoPro. Nekeista, kad abiejų kamerų video kokybė yra labai panaši. Skiriasi tik spalvų balansas ir naudojimo paprastumas. Xiaomi video galima naudoti tiesiai iš kameros, geras spalvų balansas ir natūralus vaizdas iš kart. Ypač kai lygini su GoPro Hero 3 White, kurio standartinis video yra labai išblukęs ir pilkas, reikalauja papildomo apdirbimo kompe. Xiaomi Yi filmuoja 1080p 60FPS, video atrodo žymiai sklandesnis ir lygesnis. Lyginant su SJCam SJ5000 Plus, Xiaomi Yi kadrai atrodo natūraliau, spalvos nėra per daug ryškios, didesnis detalumas, geriau matomi objektai šešėlyje. Mobius pridėjau palyginti labiau dėl kainos, nei video kokybės. Mobius video kokybė labiau tinka lyginti su video registratoriais, nei veiksmo kameromis.

Xiaomi Yi galima rasti geekbuy vos už $82! Čia Mobius kaina, o ne veiksmo kameros ir net ne GoPro kopijų! Aišku, $82 už basic Xiaomi Yi versiją be priedų, bet kamera turi 1/4 sriegį, todėl gali būti naudojama nors ir su mini trikoju iš vieno euro parduotuvės. Kitas esminis Xiaomi kameros pranašumas yra naudojimo paprastumas ir mobili programėlė, kuri vėl varžosi ne su kiniškomis kopijomis, o yra geras pavyzdys didiesiems gamintojams kaip GoPro! Mano manymu, jei GoPro taikosi į profesionalus, tai Xiaomi Yi yra pirmas idealus pavyzdys veiksmo kameros, skirtos namų naudotojams. Xiaomi Yi pasiliksiu tolesniam naudojimui, įkelsiu daugiau video ir parašysiu apie programėlės atnaujinimus. Apžvalgoje naudota kamera dar nėra oficialiai išleista, kol kas galima įsigyti tik pre-oder versiją, oficiali prekyba turėtų prasidėti artimiausią mėnesį. Daugiau foto ir pavyzdžių forume.

Šiemet bluetooth siūlo ne tik mobiliems skirti garsiakalbiai. Microlab FC70 BT yra pilna namų 2.1 sistema, kuri BT galimybes išnaudoja dar įdomiau, leidžia prijungti įvairius įrenginius ir pačią sistemą valdyti bevieliu būdu.

Man patiko futuristinis Microlab FC70 BT dizainas. Ypač žemų dažnių garsiakalbis, medinis korpusas, padengtas odą primenančiu paviršiumi, ir stiklinis priekis su švytinčiu microlab logotipu. Primena Apple ir prabangios technikos gamintojų stilių.

Du satelitai, šiek tiek paprastesni, metalinės grotelės ir plastikinis korpusas. Dar komplekte yra pridėtos kojelės, bet be jų man satelitai ne tik atrodo, bet ir veikia geriau, kai yra šiek tiek pakreipti į viršų – tiesiai į klausytoją.

Galiausiai, turime pagrindinį akcentą – Bluetooth valdymo pultą su NFC. Veikia jis kaip stalinis laidinis pultas, tik sistemą valdo bevieliu būdu. Tuo pačiu leidžia prie sistemos prijungti kitus įrenginius, užtenka paspausti pair ir kompiuteryje pasirinkti bluetooth sistemą. Su telefonais dar paprasčiau, pridedi mobilų, NFC viską sujungia, muzika iš telefono automatiškai iš kart pradeda groti per sistemą. Su Lumia 640XL NFC ir Bluetooth veikė labai sklandžiai, Microlab galima net valdyti iš pačio telefono. Štai Windows planšetę prijungti buvo paprasta, bet kažkodėl iki galo ji neveikė, garsas vis striginėjo arba atsijungdavo. Galiu tik spėlioti, kad planšetė nepalaikė suderinamo bluetooth standarto arba kvailiojo dėl neišbaigtos Windows 10 Preview versijos.

Skaitmeninė jungtis jau tapo standartu Microlab gaminiuose. Puikus priedas, leidžiantis sistemą lengvai prijungti prie video grotuvų ir žaidimų konsolių. Du įprasti analoginiai RCA įėjimai. Štai įdomi naujovė – pora RCA išėjimų, prie kurių jungiasi sistemos satelitai, bet juos dabar visai nesunku pakeisti bet kokiais Microlab 2.0 garsiakalbiais su RCA.

Vienintelė prastesnė sistemos dalis yra tie patys satelitai, kurie yra maži. 25W galios kiekvienas, bet tik su 2,5 colio skermens garsiakalbiai. Per maži, kad įspūdingai atkurtų vidutinius dažnius. Aukšti taip pat skamba skardžiau nei įprasta, greičiausiai, dėl plastikinio korpuso.

55W žemų dažnių garsiakalbis. Didelis ir fiziškai – 8 coliai, ir labai ryškus klausantis muzikos. Puikiai veikia per filmus ir video žaidimus, įspūdingai ir įtikinamai atkuria specialiuosius efektus nuo sprogimų iki audros. Testuodamas sistemą kaip tik žaidžiau paskutines GTA V misijas, galėjau tiesiog mėgautis garsu ir žaidimo atmosfera, kurią sunku pajausti žaidžiant tik su ausinėmis.

Nieko naujo, visada 2.0 sistemos pasirodo geriau muzikos testuose, ypač iki 200 eurų. Štai 2.1 orientuojasi į filmus ir žaidimus, todėl visą dėmesį skiria sub’ui, o satelitai lieka tik priedu. Taip, dar sistema patiks  ‘muzikos’ fanams, kuriems svarbiausi yra bumčikai.

Microlab FC-70BT Lietuvoje importuoja UAB “ACC Distribution”, o Skytech sistemą įsigyti siūlo už 166 eurus. Aš nesu pigių 2.1 sistemų fanas, nes pagal savo konstrukcija jos tiesiog negali varžytis biudžetinėje klasėje. Tai FC-70BT man patiko žemų dažnių garsiakalbis, pakankamai didelis ir girdimas, puikiai atkuria filmų efektus. Štai satelitai yra tik vidutiniški, ypač pripratus prie Edifier S730D, muzika skamba gana skardžiai, ir vidutiniai dažniai yra gerokai užslopinti. Galbūt todėl FC-70T siūlo naujovę – galimybę prijungti atskirą 2.0 sistemą vietoje satelitų. Dar FC-70BT yra įdomi dėl Bluetooth funkcijų, mobilių įrenginių palaikymo ir bevielio stalinio valdymo pulto su NFC. Pastarasis idealiai veikė su mobiliu telefonu, bet ne Windows 10 mobiliu kompiuteriu.

Dronai užkariauja Lietuvą. Šiais metais Login 2015 konferencijoje ir startup salėje mačiau bent penkias įmones, susijusias su bepiločiais orlaiviais. Dauguma demonstravo įrangą ir pasakojo apie paslaugas, o mano darbas buvo praktiškai užfiksuoti konferencijos akimirkas iš viršaus. Beprotiška užduotis… arba idealus iššūkis progreso konferencijai – Login 2015!

Beprotiška? Konferencijos filmavimą apsunkina keli labai paprasti dalykai:

• Litexpo + technologijų konferencija = dešimtys WiFi tinklų/trukdžių drono valdymui.
• Skraidymas po stogu ankštose salėse, be GPS ir įprastų pagalbų.
• Skraidymas virš žmonių.

Pastaruosius niuansus aptarėm su parodos rengėjais. Neįmanomo nėra, bet garantijų taip pat nebuvo, kad dronas net pakils ar rodys video per visus aplinkos trukdžius parodų rūmuose. Vis dėl to neišsigandom kliūčių ir su organizatoriais sutarėme bent išbandyti techniką prieš konferenciją, jei įmanoma – filmuoti.

Beliko sugalvoti, kaip saugiai patikrinti aplinką ir drono galimybes Litexpo salėje. Kilo paprastai geniali mintis, bandymui net nebūtina skraidyti, galima tiesiog droną prasinešti rankoje pro planuojamas skraidyti patalpas, o su įjungta kamera patikrinti video ir valdymo signalo stiprumą (su pultu gali sukioti tik kamerą).

Jei Snap 2015 parodoje Litexpo DJI atstovai Lietuvoje nedrįso net bandyti demonstruoti įrangos, kuri oficialiai reklamuojama, kaip tinkama skraidyti patalpose. Tai tikrai nesitikėjau daug iš praeitų metų DJI Phantom 2 modeliu su GoPro Hero 4 kamera, bet mažas pasivaikščiojimo testas Login parodė, kad galima ne tik drąsiai skraidyti po visą salę, bet dar ir porą sienų signalas nesunkiai pereina. WiFi maršrutizatoriai ir scenos įranga planuojamame skraidyti plote neturėjo jokios pastebimos įtakos (ypač su dronu nebandant jos “nukabinti” nuo lubų).

Beliko praskristi kelis ratus tuščioje salėje, pasitreniruoti paskutinį kartą prieš skraidant gyvai parodoje. Be GPS visą skrydį valdai tik rankomis t.y. kompiuteris nepadeda nei išlaikyti vietos, nei ištiesina tavo skrydžio trajektoriją (nuo vėjo ar inercijos). Čia auksinė praktika skraidymo su bukais pigiais kiniškais dronais, kurie yra idealūs treniruotėms patalpose, nes DJI Phantom 2 po stogu be visų pagalbų lieka lygiai toks pats bukas quadcopter’is. Tik maža smulkmena, kad su filmavimo įranga DJI sveria kelioliką kartų daugiau ir todėl yra žymiai pavojingesnis. Pagalbų nebuvimas stipriai įtakoja video kokybę, kuo daugiau dėmesio skiri skrydžiui, tuo mažiau jo liks kadro kompozicijai, video sklandumui ir detalėms. Iš virš valandos video medžiagos, gražesnių kadrų susidarė vos kelios minutės.

Skraidymas virš žmonių. Čia nieko nesugalvosi, norėdamas filmuke pagauti parodos dalyvius, turėsi prie jų priskristi. Riziką sumažinti galima tik su patikima technika ir pilotavimo įgūdžiais. Pavojus puikiai iliustravo lauke nukritęs parodos dalyvių dronas, kuris atsitrenkė į patį pilotą ir jį sužeidė. Reikia labai gerai įvertinti savo ir technikos galimybes, nes net ir už technikos klaidas atsakys tik pats pilotas.

Štai ir Login 2015 video. Manau, kadrai iš viršaus pasiteisino puikiai.

Tuo pačiu, Login 2015 laikyčiau labiau išimtimi ir žvilgsniu į ateitį. Galbūt po kelių metų kiekviename renginyje dronai bus įprasti kaip mobiliųjų kameros, bet kol kas tokie video yra labiau eksperimentiniai. Filmavimas iš oro puikiai tinka renginiams lauke, nekilnojamo turto ir automobilių reklamai, net vestuvėms kadrai iš viršaus tampa vis populiaresni. Tiesa, kuo daugiau sulaukiu pasiūlymų, tuo dažniau išgirstu keistesnių norų ar idėjų. Deja, kad ir kaip būtų smagu, bet su dronu negali birbinti ir trukdyti pranešėjo kalbos, koncerto ar dar juokingiau būtų skraidyti per vestuves bažnyčioje. Taip pat internete dalijamasi gražiais kadrais iš viršaus, bet drono video nėra kažkokia magija, tai tik įprastas filmavimo įrankis. Tik tinkamai ir vietoje jį naudojant, galime išryškinti grožį ir perteikti įspūdį. Štai apgriuvus trobelė bruzgynuose net ir iš viršaus atrodo neįspūdingai, dažnai dar blogiau. Galiausiai, daug renginių atkris dėl piniginės pusės. Dronai vis dar yra naujovė, gal tiks renginio ar vestuvių biudžetui, bet paprastam gimtadieniui dar yra per didelė prabanga. Plačiau apie filmavimą iš viršaus – rewind.lt.

Už kadro.

Svajojate apie pirmąjį droną, bet nežinote nuo ko pradėti? Eachine H8 Mini gali būti gera pradžia, nes yra pigus, lengvas ir nepavojingas. Puikiai tiks pradėti mokytis valdyti quadcopterį.

Banggood skelbia, kad Eachine H8 Mini už $13.99 yra pats pigiausias pilnai paruoštas skrydžiui modelis šiandien. Iki šiol pigiausią esu bandęs Syma X12  akcijos metu už 15 eur. Palyginimui: DJI Phantom 2 – 350mm, Diatone Silver – 250mm, D700 – 180mm, Eachine H8 – 80mm, Syma X12 – 50mm.

Eachine H8 yra beveik dvigubai didesnis už Syma, nors per ilgiausią įstrižainę siekia vos 8 centimetrus, o sveria tik 20 gramų. Būtent mažas svoris yra pagrindinis H8 modelio privalumas. Gali drąsiai skraidyti namuose, visu greičiu atsitrenkus į sieną, vargiai paliksi įbrėžimą. Quadcopteris atsitrenkęs dažnai net nekrenta, o tiesiog atšoka ir nuskrenda toliau.

Echnine H8 yra labai lengvas, bet kartu pakankamai didelis, kad skristų stabiliai. Ypač su nauju 6 ašių stabilizavimu modelį galėjau valdyti viena ranka. Eachnine H8 yra stabiliausias ir lengviausiais valdomas mano bandytas kiniškas dronas.  

Pastaroji savaitė buvo labai vėjuota, bet tai su Eachine H8 netrukdė skraidyti lauke. Didelis pliusas, kad su quadcopteriu gali pradėti mokytis namuose, po to išeiti į lauką ir išbandyti skraidymą su vėju, kitais aplinkos veiksniais. H8 specifikacijos pateikia maksimalų skrydžio nuotolį iki 30 metų. Manau, skrydžio nuotolis yra labiau apribotas galimybe matyti mažą modelį toli, nei radijo ryšio galimybėmis. Mano bandymo metu H8 nesunkiai įveikė 50 metrų atkarpą, tik pačio modelio nemačiau net taškelio po 40 metrų.

Patiko H8 valdymas, kuris atitinka įprasto RC quadcopterio valdymo schemą, todėl puikiai tinka treniruotėms. Dar svarbiau, jei susimaunate arba norite lauke skraidyti didesniu atstumu (kai sunku įžiūrėti modelio orientaciją), galima bet kada persijungti į headless režimą. Pastarajame nereikia galvoti apie quadcopterio orientaciją, nes modelis skrenda pagal pilotą t.y. palenkus svirtį į save, H8 visada skris link piloto, tas pats su kaire ir dešine. Dar kartą paspaudžiate kairę svirtį, ir vėl grįžtate į normalų RC valdymą vidury skrydžio. Žinoma, yra flip režimas, vienu mygtuku galima apversti modelį į norimą pusę, atlikti panašius triukus.

H8 minusai. 20 gramų quadcopteris papildomai pakelti gali vos kelis gramus, tai kabinti kameroms ir FPV sistemoms reiktų ieškoti didesnio modelio. Komplekte pridėtas USB įkroviklis kraunasi lėtai iš kompiuterio ~45min, su Nokia sieniniu įkrovikliu ~20min. Vieno akumuliatoriaus užtenka ~6 min. skrydžio.

Eachine H8 užsakiau iš banggood vos už $13,99, siuntinio sulaukiau per dvi savaites, muitinė netikrina prekių iki 20 eurų. Užsakiau kaip pigiausią modelį šiandien, bet likau nustebintas skrydžio stabilumu, modelio kokybe ir galimybėmis. Naujasis H8 lenkia daugumą praeitų metų gerokai brangesnių mini ir micro quadcopterių iki 50 eur. Tiesa, iki pilnos laimės geriau užsakinėti iš kart papildomų akumuliatorių ir pasirūpinti galingesniu USB įkrovikliu (pvz.: tinka nuo telefono). Aš pasiėmiau quick charger naujieną savo Onda tablet’ui, idealiai tiko krauti ir H8, akumuliatoriaus krovimą nuo 45min (iš kompo USB) sutrumpino iki 15min.

Unic UC40 mini LED projektorių užsakiau kaip pigų žaislą iš Kinijos. Galvojau, bus smagu kartais prijungti xBox Kinect prie ekrano, per visą sieną, ar pažiūrėti filmą. Tik sulaukęs siuntinio, UC40 jau pirmą dieną sugalvojau kaip pritaikyti žymiai naudingiau t.y. lovoje…

Pirma papasakosiu apie patį projektorių. Unic UC40 nuo įprasto projektoriaus skiriasi savo lempa, jis naudoja LED. Tai reiškia, kad projektorius yra apie keturis kart mažesnis ir lengvesnis už standartinį. Mažą modelį lengva transportuoti, o dar lengviau yra surasti vietą jo montavimui. UC40 lengvai sutalpinau net ant knygų lentynos ar fotoaparato trikojo.

Žinoma, mažesnis modelis kainuoja gerokai pigiau, naudoja mažiau energijos ir ūžia aušindamasis. Lyg privalumų dar būtų maža, tai LED tarnavimo laikas viršija įprastas lempas dešimtį kartų! 20 tūkstančių valandų galima vadinti “lempa visam gyvenimui”.

Unic UC40 pritaikytas namų naudojimui, todėl turi žymiai paprastesnį valdymą, nei mano anksčiau bandyti Sanyo ir Casio ofiso projektoriai. Input perjungiamas vienu mygtuku, o nustatymai suskirstyti į kelis meniu, elementariai naviguojamus su dpad. Projektorius palaiko HDMI iki 1080p 60fps, skaito SD korteles ir USB raktus. Tiesa, su HDMI prijungti telefoną ar tablet yra taip paprasta, kad integruoto bylų grotuvo realiai niekada ir nepanaudojau, o atlikusį USB galima panaudoti to pačio mobilaus įrenginio krovimui.

Unic UC40 specifikacijose nurodomas 800 lumen šviesumas, kuris LED klasėje yra puikus rezultatas, o nuo įprastų lempinių projektorių atsilieka apie 2-3 kartus. Praktiškai tai reiškia tik vos mažesnį projektavimo atstumą ir maksimalų ekrano dydį (šviesumas krenta eksponentiškai didėjant atstumui). Gamintojo specifikacijose rekomenduojamas 1-3,8 metro projektavimo atstumas, kuris atitinka 34′-130′ įstrižainės ekraną. Pateiktos specifikacijos tiksliai atitinka realybę, bet projektorių pabandžiau pastatyti dar toliau, nunešiau į patį kambario galą, ekranas be vargo ištempė per visą sieną beveik iki 200″ colių įstrižainės! Viršijus specifikacijas nepastebėjau jokių trūkumų nei spalvų, nei ryškumo prasme.

Manau, konkrečios specifikacijos yra nurodytos tik tam, kad projektorių galima būtų naudoti ne tik visiškoje tamsioje patalpoje, bet ir dieną. Su atvirais langais vos virš +60 colių ekranas atrodo išplautomis spalvomis dieną, bet net galingiausias 3000 lumenų projektorius prie atviro lango rodo ne ką geriau.

Lieka arba uždegti langus, arba sumažinti ekrano dydį. Iki 50 colių ekranas net šviesioje patalpoje atrodo ryškiai ir išlaiko sodrias spalvas. Kas labiausiai patiko su Unic UC40, kad jis yra pritaikytas filmams ir žaidimams, turi super color nustatymą, kuris žymiai paryškina spalvas, sumažina išplauto vaizdo efektą.

Ką su projektoriumi dariau lovoje? Baltos lubos yra pirmas idealus paviršius projektavimui, kai neturi specialaus ekrano ar laisvų sienų. Padėjus projektorių ant stalo/lovos/kėdės, iki lubų lieka idealus ~1,8 metro atstumas, kuris atitinka 60 colių įstrižainės ekraną. Tai ir pradėjau testą projektorių pasistatęs šalia lovos, pajungiau planšetę ir galvojau, nuo ko galima būtų pradėti… Įsijungiau youtube, ir nušvito protas. Taigi čia yra vaistas nuo didžiausios lovos problemos – telefono/tablet/kompo žiūrėjimo lovoje! Daugiau jokių lovos sportų su tablet kilnojimais, kai gali “pasikabinti” magišką 60 ekraną virš lovos, žiūrėti visus youtube like a boss!

Unic UC40 užsakiau iš Gearbest už 75 eur su nemokamu siuntimu. Projektorių pirkau pažaidimui su xBox ir filmais per visą sieną, bet praktiškai UC40 daugiausiai naudojau prijungęs savo Onda V975W Windows planšetę. Idealus daiktas youtube! Taip pat buvo smagu žaisti lenktynes ir skraidyti penkių metrų įstrižainės ekrane. Didžiausias mini LED projektoriaus privalumas man yra lankstumas, UC40 lengvai tilpo į lentyną, statmenai stovėjo prie lovos. Nereikėjo sukti galvos dėl aušinimo. 800 x 480 px rezoliucija neatrodo didelė, bet jokių problemų dėl jos nepastebėjau. Dar Unic yra specialiai kurtas filmams/žaidimas su 16:9 formatu ir spalvų paryškinimu. Man net labiau patiko už seną Sany PLC31, naudotą Italijoje. Galiausiai, LED modelis yra žymiai pigesnis, ypač įvertinus įprasto projektoriaus lempos tarnavimo laiką ir eksploatacijos kaštus.

Prieš porą savaičių rašiau apie pigiausią quadcopterį iš Kinijos. Iš kart antras klausimas buvo apie pigiausią quadcopterį su kamera. DM007 Spy filmuoja HD video už 35 eurus. Taip pat šį modelį išbandžiau su dviem atskiromis aukštesnės kokybės mini 808 Keychain ir Mobius kameromis.

Iš esmės, pirkdamas DM007 daugiau moki tik už modelio dydį. Šis yra jau mini klasės, 180 mm, ir naudoja galingesnius 7,4V akumuliatorių, motorus. Sveria 90g. Dar maloni smulkmena yra pridėtas normalaus dydžio ir dizaino valdymo pultas.

DM007 galima pirkti tik quadcopterį, o versija su kamera kainuoja vos 5 doleriais daugiau. Nereikia net pasakoti, kad tokia “HD kamera” yra visiškas šūdas. Viskas su ja yra blogai, nepatogiai užsideda, trukdo prijungti akumuliatorių, žiūri tiesiai į žemę, vaizdas yra stipriai pritrauktas ir nestabilus, o dėl pridėtos no name 4GB kortelės ar pačios kameros, ten įrašinėjamas ne 720HD video, o kažkoks slideshow…

Žodžiu, nebaigęs pirmo skrydžio nukabinau komplektuojamą kamerą ir užsidėjau savo 808 Keychain HD Spy. Pastaroji idealiai tinka šiam quadcopteriui. Išsprendė visas prieš tai minėtas problemas. Išardyti ją galima iki 9 gramų, bet net su pilnu korpusu ir atskiru akumuliatoriumi 808 prideda vos +20g, todėl įtaka quadcopterio valdymui yra praktiškai nepastebima, o skrydžio laikas sutrumpėjo tik viena minute.

Rezultatai viršijo lūkesčius, iš kitos kišenės išsitraukiau 808 Mobius, kuri filmuoja Full HD 1080p ir yra arčiau GoPro lygos, bet su visu korpusu prideda net 40 papildomų gramų. Didesnę kamerą pakinkiau prie DM007, quadcopter’is pakilo, spėjau nufilmuoti 3 minutes, kol modelis pradėjo tiesiog leistis. Nusileidęs atsisakė kilti. Tik nuėmiau kamerą, ir su tuo pačiu akumuliatoriumi paskraidžiau dar 5 minutes. Žodžiu, optimalus svoris DM007 yra 10-20 gramų, kuris neapsunkina valdymo ir neturi didelės įtakos 8 minučių skrydžio laikui. Kiek daugiau, ir jau veltui švaistysite skrydžio minutes.

Esu išbandęs nemažai mini quadcopterių, bet šių metų modeliai labiausiai stebina skrydžio stabilumu. 6 ašių stabilizavimas veikia idealiai, nebuvo sunku valdyti quadcopterį viena ranka, kol kita jį gaudžiau Canon 760D vaizdo ieškiklyje. Dar geriau skrydžio stabilumas matosi Mobius kameros video. Tiksliau, kaip tik nesimato jokių dažniausių problemų: vibracijos, šokinėjimo, vaizdo suliejimo. Dėl puikaus modelio stabilumo gali atrodyti, kad dalis video iš vis lyg filmuota su gimbal kameros stabilizavimu.

DM007 per kelias sekundes gali perskristi visą stadioną. Didesnį modelį yra lengviau įžiūrėti danguje, galima skristi aukščiau ir toliau. Tuo pačiu, prisižaidžiau poroje situacijų, quadcopteris rėžėsi į žemę pilnu greičiu, atšoko ir apsivertė kelis kartus. Priėjau, atverčiau ir skraidinau toliau, lyg nieko nebūtų nutikę. Didesnis, galingesnis modelis rizikuoja greičiau sulūžti atsitrenkęs, bet šį kartą gal pasisekė, nes abu kartai su atšokimais nuo žemės ir vertimaisiais praėjo visiškai be nuostolių. Gal propelerių apsaugos tikrai padeda, nes dar nei vieno nenulaužiau, o vientisas plastmasės korpusas atrodo labai tvirtai. Mažiausiai patikimos pasirodė kojos, bet jas galima iš vis ištraukti, kaip lengvai nukabinti ir visą kamerą.

DM007 Spy komplekte su kamera kainuoja 35 eurus, tik quadcopteris 30 eur. Šį kartą modelis atkeliavo labai greitai per 8 dienas iš Kinijos be muitų. 808 Keychain kamerą jau turėjau, o dabar galima nusipirkti tokią už 38 eurus. Kamera brangesnė už visą quadcopterį, bet video puikiai matosi kokybės skirtumas, ir nieko gudriau ar pigiau šiandien už 808 HD nėra. Mobius dar brangesnė, filmuoja 1080p, bet jau buvo per didelė ir sunki. Skraidymui tiktų nebent pilnai išrinkta t.y. be korpuso ir akumuliatoriaus. Didžiausias DM007 Spy pliusas yra skrydžio stabilumas, nesimato jokių video problemų, net kamerą prisegus tiesiai prie modelio, o dar galima būtų pridėti paminkštinimus ar bent dvipusę izoliaciją. Pačią kamerą prikabinti yra labai lengva, quadcopterio rankos nesimaišo kadre. Modelis yra pakankamai didelis, kad lengvai galėtum perskristi visą stadioną, bet tuo pačiu vis dar labai lengvas, paprastas ir pigus (ypač pagal atsarginių dalių kainas).

Shit happens, man Drift Stealth 2 “veiksmo kamera” sudužo išsprūdus iš rankų ir nukritus ant žemės iš mažiau nei pusmetrio… Iš tikro, vadinkim daiktus savais vardais, tai Stealth 2 yra ne jokia veiksmo kamera, o video registratorius. Ši apžvalga yra būtent apie kelionės video registratorių, skirtą dviračiui ir motociklui.  

Drift Stealh 2 išsiskiria savo aerodinaminiu dizainu, kuris padeda sumažinti vėjo pasipriešinimą, kai kamerą kabini ant šalmo ar motociklo. Dar gamintojas giriasi, kad Stealh 2 kamera yra labai kompaktiška ir lengva. 97 gramai neskamba įspūdingai, kol neįvertini, kad tai yra visas Drift kameros svoris su smūgiams ir vandeniui atspariu korpusu. Palyginimui pasiėmus GoPro ir pridėjus apsauginį dėklą, Drift lieka apie ~50% lengvesnis variantas. Tiesa, vėliau teste paaiškėjo, kad “smūgiams ir vandeniui atsparus korpusas” yra tik ant popierius. Iš tikro, net pigiausios kinų veiksmo kameros nedūžta taip lengvai kaip Drift Stealh 2.

Įdomi Stealh 2 funkcija yra sukiojamas objektyvas, kuris leidžia kamerą montuoti kaip yra patogu, o ‘video kadrą atsukti į viršų’ su objektyvu. Didelis pliusas montavimo paprastumui ir tvirtumui, nes sumažėja laikiklių sukiojimui reikalingos ašys, todėl visa montavimo sistema prie rėmo laikosi žymiai tvirčiau, mažiau vibruoja ar gali būti nusukta vėjo. Iš kitos pusės, net kelis filmukus sugadinau perkabinęs kamerą ir pamiršęs pakeisti objektyvo orientaciją. Sukiojamo objektyvo dizainas nėra apsaugotas nuo durnių ir net paprasto išsiblaškymo. Dar pasuktas objektyvas kabinasi už laikiklio, vėl pamiršk atsukti, ir jis neleis ištraukti kameros.

Drift Stealh 2 taikosi į video registratorių kategoriją, registratorių gali vieną kart prikabini ir daugiau retai sukioji, judini. Visi Drift laikikliai padaryti, kad prisisuktų kaip prie tanko, papildomi dantukai ir fiksavimai, kurie neleidžia nei atsilaisvinti varžtams, nei pasijudinti pačiai kamerai, kol pilnai neatsuki varžtų. Nereikia jaudintis, kad Stealth 2 gali pasukti vėjas, ar laikiklis atsilaisvins nuo vibracijos. Labiausiai tvirto montavimo privalumai atsispindi video medžiagoje, mažiau kratosi kamera – žymiai stabilesnis ir sklandesnis vaizdas.

Wifi aplikacija pabrėžia “prisuk ir pamiršk” filosofiją, nes vaizdą kamera leidžia peržiūrėti tik standby režime. Kai tik paspausi video įrašymo mygtuką, telefone video transliacija sustos, lieks tik nuotolinio pulto valdymo mygtukai.

Video registratorių primena ir filmavimo galimybės, didžiausias video formatas – 1080p 30fps. Drift Stealh 2 nesiūlo jokių paskutiniais metais populiarų galimybių kaip 4K, 60Fps ar dar didesnis slow motion, timelapse. Už tai gali pasigirti ilgu akumuliatoriaus darbo laiku, net iki 3 valandų filmavimas vienu įkrovimu, ir net keliolika valandų tokio formato video laisvai telpa vidutinio dydžio 16/32GB kortelėje.

Nors 1080p 30fps šiandien nėra joks stebuklas, video kokybė man paliko įspūdį, ypač kadro stabilumas. Vaizdas stabiliausias iš visų mano bandytų veiksmo kamerų, kai jas prisuki tiesiai prie vairo ar rėmo. Gražios, natūraliai atrodančios spalvos, užfiksuotus kadrus gali naudoti tiesiai iš kameros, papildoma spalvų korekcija nėra būtina. Silpniausia Drift Stealth 2 vieta yra filmavimas tamsoje, dar nenusileidus saulei, daugumoje video vakare aiškiai matosi triuškamas vaizde.

Drift Stealth 2 Lietuvoje kainuoja 249 199 eurus.  Nemanau, kad produktas pateisina prašomą sumą, ypač kai veiksmo kameros dalis veikia tik ant popieriaus (sudužo + netinkamas app). Štai kaip video registratorius Stealth 2 man paliko įspūdį, stabilus video, gražios spalvos ir solidus tvirtinimas, kuriuo nereikia rūpintis, vieną kart sumontavus kamerą. Minusai yra tik prastesnė video kokybė tamsoje ir pakankamai aukšta kaina kaip registratoriui.